Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


15. maķ 2006
Įlit sendinefndar Alžjóšagjaldeyrissjóšsins 2006

Sendinefnd Alžjóšagjaldeyrissjóšsins kynnti sér ķslensk efnahagsmįl į fundum meš fulltrśum stjórnvalda og atvinnulķfsins dagana 8. - 15. maķ 2006. Į lokafundi nefndarinnar lagši formašur hennar fram įlit sendinefndarinnar sem greinir frį helstu nišurstöšum af višręšum hennar og athugunum hér į landi. Enski textinn birtist į enska hluta heimasķšu bankans. Įlit sendinefndarinnar var birt į heimasķšu Alžjóšagjaldeyrissjóšsins ķ dag.
 

Nr. 17/2006
15. maķ 2006


Lauslega žżtt śr ensku
15. maķ 2006

 

 

Įlit sendinefndar Alžjóšagjaldeyrissjóšsins viš lok

reglulegra višręšna viš fulltrśa ķslenskra

stjórnvalda og atvinnulķfs

15. maķ 2006

 

 

 

Hér į eftir fara nišurstöšur sendinefndar Alžjóšagjaldeyrissjóšsins sem dvaldi į Ķslandi 8. – 15. maķ 2006. Sendinefndin žakkar fulltrśum stjórnvalda og öšrum sem žįtt tóku ķ fundum hennar fyrir hreinskiptar og gagnlegar višręšur įsamt góšri gestrisni.

 

Inngangur

1.      Efnahagshorfur į Ķslandi eru įfram öfundsveršar. Stofnanir eru öflugar og stefnumótunarumgjörš sterk.  Markašir eru opnir og sveigjanlegir, auk žess hefur veriš faglega stašiš aš stjórnun į nįttśruaušlindum landsins sem hefur aukiš fjölbreytileika hagkerfisins og lagt sitt af mörkum til aš tryggja sjįlfbęrni žess.  Žetta umhverfi er einnig mótaš af menningu sem einkennist af frumkvöšlakrafti sem leitt hefur til betri efnahagsįrangurs en bśast mętti viš af svo smįu hagkerfi.

2.      Hins vegar er vaxandi ójafnvęgi ķ hagkerfinu įhyggjuefni um žessar mundir og viš žvķ žurfa stjórnvöld aš bregšast tķmanlega. Umframeftirspurn, mikil og vaxandi veršbólga, mikill višskiptahalli og mjög skuldsett heimili og fyrirtęki – einkum bankar - valda ókyrrš į fjįrmįlamörkušum sem ógnar stöšugleika til skamms tķma. Ef litiš er um öxl, hefši mįtt bregšast viš žessum kringumstęšum meš betur samhęfšum ašgeršum, meš ašhaldssamari rķkisfjįrmįlum og umbreytingu į Ķbśšalįnasjóši.

Horfur

3.      Gert er rįš fyrir aš hagvöxtur verši um žaš bil 4% įriš 2006 en sķšan hęgi talsvert į vextinum įriš 2007 og hagvöxtur verši žį nęr 1%. Spįš er aš fjįrfestingar ķ įlišnaši og kröftug einkaneysla haldi uppi hagvexti ķ įr. Įriš 2007 ętti minnkandi vöxtur einkaneyslu og snögg umskipti ķ fjįrfestingum einkaašila, sem marka lok stórišjuframkvęmdanna, aš leiša til naušsynlegs samdrįttar ķ innlendri eftirspurn. Bśist er viš aš višskiptahallinn dragist ašeins lķtils hįttar saman ķ įr, žar sem innlend eftirspurn er įfram mikil. Hins vegar er įętlaš aš mikil aukning śtflutnings umfram innflutning og verulega minni eftirspurn innanlands muni minnka višskiptahallann um u.ž.ž. helming įriš 2007. Vęntanlega veršur veršbólgužrżstingur talsveršur śt įriš vegna įhrifa ört hękkandi launa, mikilla umsvifa į hśsnęšismarkaši og lękkunar į gengi krónunnar. Aš žvķ gefnu aš kjarasamningar breytist ekki umtalsvert ķ nóvember į žessu įri, mį gera rįš fyrir aš veršbólga fari lękkandi śt įriš 2007 og nįlgist veršbólgumarkmiš Sešlabankans į nż.

 

4.      Žessar horfur eru žó hįšar žvķ aš gripiš verši til ašgerša fljótt til aš minnka innlendan eftirspurnaržrżsting, nį tökum į veršbólguvęntingum og eyša óvissu sem gęti grafiš undan fjįrmįlastöšugleika. Vegna vaxandi įhęttu af snarpri ašlögun, eru tķmanlegar, margžęttar og samręmdar ašgeršir stjórnvalda naušsynlegar.

 

 

Rķkisfjįrmįl

5.      Lįg og lękkandi skuldastaša hins opinbera ber vitni um įbyrga stjórn rķkisfjįrmįla og er lykilžįttur ķ jįkvęšum horfum ķslensks žjóšarbśskapar til lengri tķma litiš (e. medium-term). Breytingar į įętlunum ķ rķkisfjįrmįlum eru engu aš sķšur naušsynlegar žar sem ójafnvęgi ķ žjóšarbśskapnum er talsvert meira en vęnst var viš fjįrlagagerš fyrir įriš 2006. Vaxandi ójafnvęgi hefur aukiš hęttuna į aš hagkerfiš verši fyrir snöggum og harkalegum samdrętti ķ kjölfar žess aš skilyrši į alžjóšlegum fjįrmįlamörkušum versna fyrir Ķsland.

 

6.      Samkvęmt nśverandi įętlunum mun afgangur af fjįrlögum vera minni ķ įr heldur en įriš 2005. Žar sem spįš er mikilli umfram eftirspurn į įrinu 2006, er žörf į višeigandi ašgeršum til aš tryggja ašhald ķ fjįrmįlum rķkis og sveitarfélaga. Žessu mį nį fram meš žvķ aš draga śr mikilli nafnaukningu į samneyslu žeirri sem gert er rįš fyrir ķ fjįrlögum, įsamt žvķ aš fresta frekari fjįrfestingum hins opinbera. Stjórnvöld ęttu jafnframt aš tilkynna aš aukiš ašhald verši ķ rķkisfjįrmįlum įriš 2007 ef ekki dragi śr innlendri eftirspurn eins og žörf er į. Mögulegar ašhaldsašgeršir gętu tekiš til fyrirhugašra skattalękkana, fjįrfestinga hins opinbera og samneyslu.

 

7.      Litiš fram į veginn žį er tķmabęrt aš styrkja enn frekar umgjörš rķkisfjįrmįla meš žaš aš markmiši aš draga śr sveiflum ķ efnahagslķfinu į komandi įrum. Tilkoma śtgjaldamarkmiša til fleiri en eins įrs ķ senn var fyrsta skrefiš ķ įtt aš fjįrlagaumgjörš sem byggir į fastmótušum reglum. Nęsta skref er aš bęta og treysta fjįrlagagerš og eftirfylgni śtgjaldaįętlana til aš tryggja aš stefna ķ rķkisfjįrmįlum veiti samręmt og verulegt mótvęgi viš breytileika ķ eftirspurn einkaašila sem hefur valdiš miklum hagsveiflum į Ķslandi. Slķk umgjörš rķkisfjįrmįla yki įhrifamįtt peningastefnunnar og dręgi žannig śr sveiflum sem hafa skapaš óvissu og erfišleika ķ tķmans rįs.

 

 

Peningastefnan

8.      Žörf veršur į meiri hękkun stżrivaxta žvķ peningastefnan į fullt ķ fangi meš aš halda aftur af veršbólguvęntingum og fęra veršbólguna aš veršbólgumarkmišinu. Reiknaš er meš aš hękkun į verši innflutnings og innlendra vara og žjónustu muni valda mikilli veršbólgu, žótt dregiš hafi śr hękkunum į hśsnęšisverši, en žaš hefur žrżst veršbólgunni talsvert yfir veršbólgumarkmišiš aš undanförnu. Auk žess gęti launažróun leitt til aukins veršbólgužrżstings. Launahękkanir hafa veriš talsvert meiri en samręmist veršbólgumarkmišinu mišaš viš framleišniaukningu vinnuafls. Auk žess er hętta į enn meiri launahękkunum vegna hugsanlegrar endurskošunar į kjarasamningum seinna į įrinu. Allir ašilar vinnumarkašarins žurfa aš vera mešvitašir um aš peningastefnan veršur aš bregšast viš launahękkunum sem gętu tafiš žaš aš veršbólgumarkmišiš nęšist.

 

9.      Meš tilliti til hęttunnar į veršbólgu og hve mikiš žarf aš draga saman framleišslu til aš nį veršbólgumarkmišinu ef vęntingar um įframhaldandi veršbólgu festast ķ sessi ętti Sešlabankinn aš beita ströngu peningalegu ašhaldi. Samt sem įšur eru jįkvęš merki um aš peningastefnan sé farin aš hafa meiri įhrif į lįnskjör heimila og fyrirtękja. Fylgjast žarf vandlega meš žessari žróun til aš tryggja hęfilegt ašhald frį peningastefnunni. Auk žess ętti aš vera aušveldara aš hemja veršbólguvęntingar eftir aš byrjaš var aš tilkynna fyrirfram um dagsetningar vaxtaįkvaršanafunda žar sem Sešlabankinn gefur śt opinbera yfirlżsingu og skżringar į įkvöršun sinni.  Opinskįrri umręša Sešlabankans um žaš vaxtaferli sem fylgja žarf til aš nį veršbólgumarkmišinu ętti einnig aš hafa jįkvęš įhrif į veršbólguvęntingar.

 

Fjįrmįlakerfiš

 

10.   Fjįrmįlakerfiš viršist traust en vinna žarf įfram aš žvķ aš draga śr veikleikum žess. Efnahagsreikningur ķslenskra banka hefur žanist ótrślega mikiš śt bęši heima og erlendis. Į alžjóšamörkušum eru įhyggjur af žvķ aš žessi hraši vöxtur hafi dregiš fram veikleika ķ ķslenska fjįrmįlakerfinu sem gętu grafiš undan heilbrigši žess į mešan hagkerfiš leitar jafnvęgis į nż. Mögulegir veikleikar eru umtalsverš endurfjįrmögnunaržörf, gęši śtlįna, śthaldsgeta bankanna į innlendum hśsnęšislįnamarkaši og krosseignarhald į hlutafé.

 

11.   Įlagspróf, sem hafa veriš gerš af Sešlabanka og Fjįrmįlaeftirlitinu, gefa til kynna aš eiginfjįrstaša bankanna geti stašist mikil įföll. Verši mikil nišursveifla ķ hagkerfinu myndu įhrifin lķklega koma fram ķ minni hagnaši vegna minni įbata af markašsvišskiptum, hęrri fjįrmögnunarkostnašar og aukinna vanskila. Bankar hafa tekiš mikilvęg skref til aš męta fjįrmögnunaržörf til skemmri tķma jafnvel žótt skilyrši į alžjóšamörkušum versnušu verulega. Yfirvöld hafa gert višlagaįętlun sem leitast viš aš tryggja fjįrmįlalegan stöšugleika, kęmi til kerfislęgra vandamįla. Vaxandi skilningur bankanna į žörf fyrir vandaša lausafjįrstżringu ętti aš draga śr hęttunni į aš svipašir veikleikar komi fram ķ framtķšinni. Aš auki hafa bankarnir byrjaš aš draga śr krosseign į hlutabréfum og žannig gert eignarhald gagnsęrra en įšur. Į žessum staš ķ hagsveiflunni er einnig mikilvęgt aš bankarnir séu vel į verši um gęši lįnasafna. Ķ ljósi ašstęšna į alžjóšlegum fjįrmįlamörkušum žurfa bankarnir aš gęta žess aš ženja efnahagsreikninginn hęgar śt en žeir hafa gert aš undanförnu. Yfirvöld žurfa aš tryggja  aš bankarnir haldi įfram aš taka į öllum žessum veikleikum ķ starfsemi sinni.

 

12.   Įframhaldandi styrking Fjįrmįlaeftirlitsins er fagnašarefni. Til dęmis ętti śtvķkkuš og kröfuharšari įlagspróf aš veita alžjóšlegum mörkušum aukiš öryggi sem og vilji bankanna til aš birta opinberlega nišurstöšurnar fyrir hvern banka um sig. Til aš bęta enn įlagsprófin ętti Fjįrmįlaeftirlitiš aš breyta vaxtažęttinum til aš gera hann gagnsęrri og aš hann endurspegli betur lķklegar breytingar į vaxtaferlinum eftir žvķ sem ašhald peningastefnunnar eykst.

 

13.   Naušsynlegt er aš umbreyta Ķbśšalįnasjóši hiš fyrsta. Könnunarvišręšur eru ķ gangi en žeim ber aš hraša eins og kostur er. Óheilbrigš samkeppni į milli bankanna og hins rķkisstyrkta Ķbśšalįnasjóšs hefur grafiš undan įhrifamętti peningastefunnar, aukiš ójafnvęgiš ķ hagkerfinu aš naušsynjalausu og ógnaš fjįrmįlastöšugleika. Ķ nśtķma išnvęddu hagkerfi eins og į Ķslandi žar sem eru samkeppnisfęr einkarekin fjįrmįlafyrirtęki į heimsvķsu er engin žörf fyrir višamikla žįtttöku hins opinbera į hśsnęšislįnamarkaši. Breyting Ķbśšalįnasjóšs ķ einkarekna heildsölufjįrmįlastofnun myndi varšveita mikilvęga stęršarhagkvęmni ķ fjįrmögnun į hśsnęšislįnum. Reynslan erlendis frį hefur sżnt aš mögulegt er aš nį fram félagslegum markmišum um tryggan ašgang aš hśsnęšislįnum meš skilvirkari og sértękari opinberum ašgeršum.    

 

14.   Ķslensk stjórnvöld hafa sżnt aš žau geti brugšist hęfilega viš žegar efnahagslegar ašstęšur kalla į. Nśverandi staša krefst samskonar višbragša til aš tryggja aš ójafnvęgiš ķ hagkerfinu minnki meš skipulögšum hętti og fjįrmįlastöšugleiki haldist.

 

 

 

 




© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli