Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


30. nóvember 2001
Śttekt bandarķska Nóbelsveršlaunahafans Joseph Stiglitz į ķslensku hagkerfi

Snemma įrs 2000 samdi Sešlabanki Ķslands viš bandarķska hagfręšinginn, Joseph Stiglitz um aš hann gerši śttekt į ķslensku hagkerfi, einkum žįttum sem varša fjįrmįlalegan stöšugleika. Joseph Stiglitz er vel žekktur hagfręšingur, hefur veriš prófessor viš žekkta bandarķska hįskóla, var um tķma mešal efnahagsrįšgjafa Clintons forseta og um nokkurra įra skeiš ašalhagfręšingur Alžjóšabankans ķ Washington. Hann er nś prófessor viš Columbia hįskólann ķ New York. Ķ október sl. var tilkynnt aš hann hlyti Nóbelsveršlaunin ķ hagfręši 2001.

Stiglitz skilaši skżrslu sinni til Sešlabanka Ķslands ķ jśnķ sl. Hśn hefur nś veriš gefin śt ķ enskri ritröš Sešlabankans, Central Bank of Iceland Working Papers. Hana mį m.a. finna į heimasķšu bankans. Frétt žessari fylgir samantekt į ķslensku um meginefni skżrslu Stiglitz.

Nįnari upplżsingar veitir Mįr Gušmundsson ašalhagfręšingur Sešlabanka Ķslands ķ sķma 569-9600.

 


Śtdrįttur śr greinargerš Joseph E. Stiglitz um peninga- og gengismįl ķ litlum, opnum hagkerfum meš sérstakri umfjöllun um Ķsland.


Stiglitz byrjar grein sķna į žvķ aš benda į eftirfarandi vandamįl sem snśa aš peninga- og gengismįlum lķtilla, opinna hagkerfa almennt og hafa veriš ķ brennidepli į sķšustu įrum:

1. Örar og miklar sveiflur ķ vęntingum markašsašila geta valdiš sviptingum ķ flęši fjįrmagns og hįu vaxtastigi, jafnvel ķ löndum sem fylgt hafa skynsamlegri efnahagsstefnu.

2. Miklar sveiflur ķ gengi mikilvęgra gjaldmišla, s.s. Bandarķkjadals, evru og japanska jensins, geta haft talsverš įhrif į lķtil og opin hagkerfi, jafnvel žótt nettóstaša žjóšarbśsins ķ einstökum myntum sé óveruleg og žau miši gengi gjaldmišils sķns viš višskiptavegna körfu annarra mynta. Ķ fyrsta lagi bjóša fjįrmįlamarkašir ašeins upp į mjög takmarkaša vörn gegn sveiflum ķ gengi erlendra gjaldmišla žar sem einungis er unnt aš kaupa framvirka samninga nokkur misseri fram ķ tķmann. Ķ öšru lagi gefur nettóstaša žjóšarbśsins ķ erlendum gjaldmišlum misvķsandi mynd af įhrifum gengisbreytinga žessara mynta. Naušsynlegt er aš lķta til stöšu einstakra fyrirtękja. Sveiflur ķ gengi erlendra gjaldmišla geta leitt til gjaldžrots og/eša meirihįttar erfišleika hjį einstökum fyrirtękjum. Žaš veldur žvķ aš jįkvęšar og neikvęšar afleišingar gengissveiflna į mismunandi hópa fyrirtękja jafnast ekki śt enda žótt nettóstaša allra fyrirtękja gefi tilefni til žess aš ętla aš svo verši.

3. Ęskilegur ašlögunarferill lķtilla, opinna hagkerfa markast mjög af įhrifum sveiflna ķ gengi og vöxtum į efnahagsreikninga fyrirtękja. Ef litiš er framhjį slķkum įhrifum hefur gengisfelling aš jafnaši jįkvęš įhrif į efnahagsįstandiš žar sem hśn żtir undir śtflutning, en dregur śr innflutningi. Ef skuldir fyrirtękja og banka ķ erlendum gjaldmišlum eru hins vegar miklar geta įhrif gengisfellingar į efnahagsreikninga innlendra ašila grafiš undan venjulegum įhrifum gengisfellingar meš žvķ aš žrengja aš fjįrhag innlendra ašila.

4. Algeng lķkön af litlum, opnum hagkerfum gefa aš żmsu leyti ófullnęgjandi vķsbendingar um ęskilegar efnahagsašgeršir. Slķk lķkön eru oft svo mikiš einfölduš aš žau eru óhęf til aš lżsa sem skyldi ašstęšum sem koma upp. Samkvęmt žeim leiša hęrri vextir til aukins frambošs erlends fjįrmagns. En ef hęrri vextir auka hęttu į vanskilum, sérstaklega ķ mjög skuldsettum löndum, er ekki sjįlfgefiš aš framboš erlends fjįrmagns aukist žegar vextir hękka.

5. Markašir eru einnig mun žynnri en algeng lķkön gera rįš fyrir. Žetta getur leitt til žess aš atburšir, sem ekki geta talist mikilvęgir ķ sjįlfu sér, hafa umtalsveršar afleišingar vegna įhrifa žeirra į einstök fyrirtęki. Tap tiltekinna fyrirtękja į einum markaši getur leitt til žess aš žau žurfi aš draga saman seglin į öšrum markaši. Žannig getur tiltölulega lķtilfjörlegur atburšur komiš af staš alvarlegri kešjuverkun.


Nęst fjallar Stiglitz um žann efnahagsvanda sem Ķslendingar glķma viš um žessar mundir:

1. Ķslenska hagkerfiš glķmir um žessar mundir viš mörg žeirra vandamįla sem hrjį lķtil og opin hagkerfi sem nżlega hafa afnumiš höft į fjįrmagnshreyfingar. Ķsland hefur fylgt stefnu ķ peninga- og fjįrmįlum sem mętti halda aš vęri skynsamleg. Samt sem įšur hefur višskiptahalli landsins aukist ķ 7% af VLF 1998/1999 og fór yfir 10% į įrinu 2000. Žaš viršist vera eindregin skošun flestra aš žessi halli sé ekki sjįlfbęr. Lykilatrišiš er hins vegar ekki hvort višskiptahallinn er sjįlfbęr, heldur meš hvaša hętti hann leitar jafnvęgis. Mun lękkun višskiptahallans leiša til mikillar lękkunar į genginu' Mun hśn leiša til fjįrmįlakreppu' Og mun žessi kreppa hafa langvarandi įhrif į hagkerfiš' Lykilatrišiš, hvaš stefnu stjórnvalda snertir, er hvernig koma mį ķ veg fyrir fjįrmįlakreppu og/eša lįgmarka neikvęš įhrif slķkrar kreppu.

2. Hagkerfiš hefur į undanförnum įrum veriš aš ganga ķ gegnum mikla uppsveiflu. Hagvöxtur hefur veriš mikill og atvinnuleysi hefur nįnast horfiš. Žetta er ķ sjįlfu sér jįkvętt. Žaš sem veldur įhyggjum er hins vegar hugsanleg ofhitnun hagkerfisins og hęttan į žvķ aš ójafnvęgiš sem myndast viš slķka ofhitnun leiši til kreppu.

3. Besta vķsbending um ofhitnun hagkerfis er veršbólga. Veršbólga hefur vaxiš į Ķslandi aš undanförnu, en samt ekki jafn mikiš og bśast mętti viš žegar litiš er til uppgangsins ķ hagkerfinu. Veršbólgan ętti hins vegar aš lękka į nż žegar veršhękkanir af völdum gengissigs eru gengnar yfir. Žegar veršbólgusaga ķslenska hagkerfisins er höfš ķ huga er ef til vill skiljanlegt aš mikil įhersla sé lögš į aš nį veršbólgunni nišur. Nżlegar rannsóknir hafa hins vegar dregiš skašsemi hóflegrar veršbólgu ķ efa. Veršbólga viršist hafa lķtil sem engin įhrif į hagvöxt, og svo viršist sem vel śtfęršar ašgeršir til žess aš draga śr veršbólgu séu ekki mjög kostnašarsamar, ž.e. ķ samanburši viš įbata uppgangstķmans.

4. Athygli ķslenskra stjórnvalda ętti um žessar mundir aš beinast ķ mun meira męli aš višskiptahallanum en veršbólgu. Žaš fer eftir ašstęšum hvort višskiptahalli er vandamįl eša ekki. Ef višskiptahallinn er notašur til žess aš fjįrmagna fjįrfestingu einkaašila mun aršsemi fjįrfestinganna vęntanlega nęgja til žess aš greiša aukinn vaxtakostnaš žjóšarbśsins. Višskiptahalli af žessum toga ętti ekki aš hafa nein įhrif aš marki į gengi krónunnar. Žegar śr fjįrfestingu dregur minnkar einfaldlega višskiptahallinn įn žess aš gengisašlögun žurfi aš koma til.

5. Į undanförnum įrum hefur veriš afgangur af fjįrlögum, og žótt raungengi krónunnar hafi hękkaš ķ uppsveiflunni var hękkunin mun minni en į fyrri vaxtarskeišum. Ef mišaš er viš mešaltöl fyrri tķšar viršist gengi krónunnar ekki hafa veriš of hįtt skrįš į įrinu 2000 og sķšan hefur žaš lękkaš verulega. Višskiptahallinn sem Ķsland bżr viš um žessar mundir viršist žvķ hvorki vera til kominn vegna fjįrlagahalla né af of hįu gengi krónunnar. Tveir žrišju hlutar af višskiptahalla įranna 1997-2000 skżrast af minnkandi sparnaši einkaašila og einn žrišji af aukinni fjįrfestingu. Grķšarleg aukning śtlįna į žessum įrum bendir til žess aš aukiš frelsi ķ fjįrmagnsflutningum hafi aš verulegu leyti valdiš višskiptahalla undanfarinna įra.

6. En er sś stašreynd aš višskiptahallinn į rętur sķnar aš rekja til hegšunar einkaašila til marks um žaš aš rķkiš žurfi ekkert aš ašhafast vegna hallans' Nei, ekki endilega. Žegar betur er aš gįš į rķkiš nefnilega meiri žįtt ķ višskiptahallanum en viršist vera viš fyrstu sżn. Aš svo miklu leyti sem markašsašilar telja gengiš vera fast lķta žeir į žaš sem tryggingu sem żti undir erlendar lįntökur. Bankakerfiš er aš hluta til ķ eigu rķkisins, og erlendir lįnardrottnar hafa tilhneigingu til žess aš trśa žvķ aš rķkiš muni bjarga mikilvęgum bönkum ef žeir lenda ķ vandręšum. Stjórnvöld hafa žar aš auki įhrif į vęntingar einkaašila um framtķšartekjur. Žar sem višskiptahalli er almennt talinn vera įhęttužįttur hvaš fjįrmįlakreppur varšar getur mikill višskiptahalli aukiš lķkurnar į kreppu žótt hann sé góškynja, einungis vegna žess aš markašsašilar hafa ótta af žeirri reynslu aš samband sé milli višskiptahalla og fjįrmįlakreppu.

Nęst fjallar Stiglitz um ęskilega stefnu stjórnvalda almennt viš žęr ašstęšur sem rętt er um hér aš ofan:

1. Ķ hnotskurn er vandinn sem lķtil og opin hagkerfi standa frammi fyrir fólgin ķ įhęttustjórn. Hvernig er bestt aš bregšast viš miklu inn- og śtflęši erlends fjįrmagns, stórum sveiflum ķ gengi gjaldmišilsins og gengi annarra gjaldmišla' Įbati af aukinni alžjóšavęšingu er svo mikill aš ekkert land vill einangra sig. En įbatanum fylgir mikil įhętta. Frjįlst flęši fjįrmagns, fljótandi gengi er ekki takmark ķ sjįlfu sér og jafnvel ekki veršstöšugleiki heldur. Takmark efnahagsstefnunnar er aukin velferš. Mikilvęgt er aš rugla ekki saman leišum aš takmarki og takmarkinu sjįlfu.

2. Mörg vandamįlanna sem lķtil og opin hagkerfi glķma viš eru afleišingar aukins frelsis ķ fjįrmagnsflutningum. Frelsiš eykur til muna žį įhęttu sem žessi hagkerfi eru berskjölduš fyrir. Žvķ er ešlilegt aš ķ umręšu um stefnu stjórnvalda sé lögš įhersla į leišir til žess aš draga śr flęši skammtķmafjįrmagns. Rķkisafskipti af flęši fjįrmagns eru réttlętanleg vegna ytri įhrifa slķks flęšis. Meš ytri įhrifum er įtt viš aš sviptingar ķ flęši fjįrmagns valdi ekki ašeins markašsašilum kostnaši, heldur einnig flestum öšrum ķ žjóšfélaginu. Mikill įróšur hefur jafnan veriš rekinn fyrir fullu frelsi ķ fjįrmagnsflutningum. Žvķ hefur lengi veriš haldiš fram aš slķkt frelsi auki hagvöxt. Litlar sem engar rannsóknir liggja aš baki žessum fullyršingum. Raunar benda rannsóknir til žess aš ekkert samband sé milli frelsis ķ fjįrmagnsflutningum og hagvaxtar. Hins vegar er ljóst aš aukiš frelsi ķ fjįrmagnsflutningum eykur žį įhęttu sem lönd bśa viš.

3. Unnt er aš fara nokkrar mismunandi leišir viš takmörkun į flęši fjįrmagns. Setja mį takmarkanir į innflęši fjįrmagns eins og gert var ķ Chile į sķšasta įratug. Einnig er unnt aš setja takmarkanir į śtflęši fjįrmagns eins og gert var ķ Malasķu mešan į Asķukreppunni stóš. Kķna hefur sķšan sżnt aš takmarkanir į fjįrmagnsflęši žurfa ekki aš hafa neikvęš įhrif į erlenda fjįrfestingu séu žęr śtfęršar skynsamlega. Ekkert bendir til žess aš erfišara sé aš koma į slķkum takmörkunum į Ķslandi en ķ fyrrnefndum löndum. Nokkrar geršir takmarkana koma til greina, svo sem upplżsingaskylda, skattar, żmsar geršir reglna og/eša bein höft. Eins og annars stašar mį fęra rök fyrir žvķ aš takmarkanir sem hafa įhrif į verš (s.s. skattar) hafi mikilvęga kosti umfram bein höft. Öflug upplżsingaskylda getur gert stjórnvöldum višvart um aš ašgerša sé žörf. Slķk skylda ętti einnig aš draga śr spįkaupmennsku žar sem hśn dregur śr lķkum į snöggum veršbreytingum og snörpum breytingum vęntinga.

4. Almenn sįtt viršist vera aš komast į um žaš aš fastgengisstefna sé óheppileg. Slķk stefna gengur vart til lengdar. Og ef henni er haldiš til streitu of lengi getur hśn valdiš grķšarlegum skaša eins og sést vel ķ Argentķnu. Žaš er hins vegar langt frį žvķ aš hęttan į fjįrmįlakreppu hverfi žegar gengi gjaldmišilsins er lįtiš fljóta. Snarpar breytingar geta oršiš į gjaldeyrismarkaši eins og į öšrum mörkušum. Menn eru enn ekki į eitt sįttir um žaš hvort og ķ hversu miklum męli sešlabankar eigi aš stunda ķhlutun į gjaldeyrismarkaši. Sś saga er ekkert sérlega glęsileg. Hins vegar er lķklegt aš ķhlutun geti hentaš žvķ betur sem markašurinn er žynnri.

5. Ķ gegnum tķšina hafa fjįrmįlakreppur gengiš yfir ķ löndum meš mikinn višskiptahalla. Oftast hafa gjaldmišlar žessara landa veriš of hįtt skrįšir. Aš undanförnu hafa fjįrmįlakreppur hins vegar įtt upptök sķn aš mun meira leyti ķ flęši fjįrmagns. Žaš er žvķ ekki sjįlfgefiš aš rétt sé aš bregšast viš miklum višskiptahalla meš žvķ aš reyna aš lękka gengiš. Naušsynlegt er aš lķta til mun stęrra mengis af hugsanlegum ašgeršum af hįlfu rķkisins svo sem breytinga į sköttum, takmarkana į flęši skammtķmafjįrmagns eša takmarkana į įkvešnar geršir fjįrfestinga. Ef višskiptahallinn į upptök sķn ķ fjįrlagahalla er besta lausnin aš lękka fjįrlagahallann. Ef višskiptahallinn į hins vegar upptök sķn hjį einkaašilum žarf aš grķpa til ašgerša sem hafa įhrif į sparnaš og fjįrfestingu žeirra. Žaš hefur sżnt sig fyrr og sķšar aš mjög erfitt er aš hafa įhrif į sparnaš einkaašila. Į hinn bóginn geta komiš upp kringumstęšur žar sem fjįrfesting og innflutningur er óhóflegur. Til dęmis sjįst oft merki um offjįrfestingu ķ hśsnęši. Breytingar į sköttum sem miša aš žvķ aš draga śr žessari offjįrfestingu geta žį haft jįkvęš įhrif į višskiptahallann. Hiš sama į viš um innflutning į varanlegum neysluvörum. Ķ žvķ tilviki gęti hękkun į vörugjaldi haft jįkvęš įhrif į višskiptahallann. Ef unnt er aš hękka skatta tķmabundiš į trśveršugan hįtt myndi žaš hafa sérstaklega jįkvęš įhrif į ašlögunarferliš.

6. Meirihįttar kreppur, sem hafa langvarandi įhrif į hagkerfiš, eru sérstaklega tengdar veikleikum ķ bankakerfinu. Žetta er ein af helstu orsökum žess aš stjórnvöld hafa mikilvęgu hlutverki aš gegna varšandi eftirlit meš bankakerfinu. Afkoma banka getur breyst afskaplega hratt žegar kreppa rķšur yfir žar sem veš, sem įšur žóttu fullnęgjandi, verša veršlaus ķ kreppunni. Of mikil įhersla į reglur um eiginfjįrhlutfall getur haft óęskilegar afleišingar žegar kreppa rķšur yfir og jafnvel gert kreppuna alvarlegri en hśn annars hefši oršiš. Žvķ er mikilvęgt aš stjórnvöld notist einnig viš annars konar reglur. Dęmi um slķkar reglur eru takmarkanir į hraša śtlįnaaukningar og takmarkanir į gjaldeyrisįhęttu. Hér er mikilvęgt aš ekki sé einungis litiš til nettógjaldeyrisįhęttu bankastofnana heldur einnig gjaldeyrisįhęttu skuldunauta žeirra. Einnig mį nefna aš lįnveitingar til fjįrfestingar ķ hśsnęši hafa ķ gegnum tķšina reynst sérstaklega įhęttusamar. Žvķ mętti einnig takmarka möguleika banka til žess aš taka slķka įhęttu.

7. Fjįrmįlakreppur verša jafnvel ķ rķkjum sem eru til fyrirmyndar hvaš efnahagsstjórn varšar. Žvķ er mikilvęgt aš żmiss konar umgjörš markaša sé vel til žess fallin aš lįgmarka žann skaša sem slķkar kreppur valda žegar žęr eiga sér staš. Ķ žessu sambandi eru góš gjaldžrotalög sérstaklega mikilvęg. Góš gjaldžrotalög eiga ekki einungis aš gera kröfuhöfum kleift aš leysa fyrirtęki upp eins fljótt og aušiš er, heldur einnig aš endurskipuleggja fyrirtęki og hefja rekstur į nż ef kröfuhöfum žykir žaš lķklegra til įrangurs.

Aš lokum fjallar Stiglitz um ęskilega stefnu stjórnvalda į Ķslandi ķ ljósi žeirrar stöšu sem komin er upp ķ efnahagsmįlum:

1. Umfjöllunina um stefnu stjórnvalda hér aš ofan mį nś nota til žess aš įtta sig į ęskilegum višbrögšum ķslenskra stjórnvalda um žessar mundir. Višskiptahallinn er ekki endilega raunverulegt vandamįl, en hann veldur hęttu į óstöšugleika og žvķ er ęskilegt aš gripiš sé til ašgerša til žess aš lękka hann.

2. Fastgengisstefna stjórnvalda sem horfiš var frį ķ mars sl. żtti undir fjįrmagnsflęši til landsins og žar meš višskiptahallann žvķ markašsašilar vanmįtu lķkurnar į gengisfellingu. Aš auki viršist kenningin um hagkvęm myntsvęši benda til žess aš fljótandi gengi henti Ķslandi betur en fast gengi. Upptaka veršbólgumarkmišs og afnįm vikmarka krónunnar var žvķ heppileg stefnubreyting.

3. Veiking krónunnar į undanförnum mįnušum ętti aš lękka višskiptahallann, jafnvel žótt hśn gangi aš hluta til baka og raunlękkunin verši minni vegna aukinnar veršbólgu. Ašgeršir til žess aš koma böndum į aukin śtlįn og til žess aš minnka gjaldeyrisįhęttu innlendra ašila sem ekki hafa tekjur ķ erlendri mynt ęttu einnig aš hjįlpa til viš aš minnka višskiptahallann. Žessar ašgeršir duga lķklega ekki til žess aš koma jafnvęgi į višskipti viš śtlönd. Ekki er skynsamlegt aš freista žess aš lękka višskiptahallann meš žvķ aš auka ašhald ķ fjįrmįlum. En żmsar ašrar ašgeršir eru hugsanlegar, svo sem hękkun vörugjalds į varanlegar neysluvörur.

4. Mikilvęgustu fyrirbyggjandi ašgeršir sem stjórnvöld geta gripiš til eru žęr sem minnka sveiflur ķ flęši fjįrmagns, s.s. skattar į fjįrmagnsflutninga, upplżsingaskylda og reglur sem setja bönkum skoršur (sjį umfjöllun hér aš ofan). Lausafjįrkvašir sem Sešlabankinn setti į įriš 1999 höfšu jįkvęš įhrif. Stjórnvöld ęttu aš ķhuga vķštękari reglur af sama tagi sem taka tillit til gjaldeyrisįhęttu skuldunauta bankanna.

5. Stjórnvöld ęttu einnig aš setja nżjar reglur um upplżsingaskyldu žeirra sem skulda ķ erlendri mynt.

6. Takmörk į hraša śtlįnaaukningar einstakra banka eru ef til vill einnig heppileg, sérstaklega ķ ljósi žess aš hrašur vöxtur śtlįna viršist oft hafa veriš ein af meginorsökum fjįrmįlakreppu į sķšari įrum og aš öryggisnet fjįrmįlakerfisins hvetur banka til aš taka įhęttu aš hluta til į kostnaš almennings. Slķkar hrašatakmarkanir gętu veriš ķ formi reglna og/eša skatta. Til greina koma hęrri eiginfjįrkröfur, hęrri innborganir ķ innlįnstryggingarkerfi eša meira eftirlit hjį žeim stofnunum sem ženjast śt hrašar en tiltekin mörk leyfa.

7. Hękkaš lįgmark eiginfjįrhlutfalls banka er ef til vill einnig heppilegt um žessar mundir. Slķk stefna hefur samt ókosti, og žvķ mį ekki leggja of mikiš upp śr henni. Žar aš auki er mikilvęgt aš hafa žaš ķ huga aš ef hagkerfiš lendir ķ samdrętti getur ósveigjanlegt lįgmark į eigiš fé banka haft slęm įhrif.


   
 

Nr. 40/2001
30. nóvember 2001

 

 

 

 


 




© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli