Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


11. mars 2002
Mat Sešlabanka Ķslands į efnahagslegum įhrifum virkjana og įlversbyggingar

Sešlabanki Ķslands hefur nżlega svaraš fyrirspurn og veitt umsögn um efnahagsleg įhrif virkjana noršan Vatnajökuls og byggingar įlvers į Reyšarfirši. Annars vegar er um aš ręša umsögn samkvęmt ósk išnašarnefndar Alžingis um frumvarp til laga um virkjun Jökulsįr į Brś og Jökulsįr ķ Fljótsdal og stękkun Kröfluvirkjunar. Hins vegar svaraši Sešlabankinn fyrirspurn Jóhönnu Siguršardóttur į Alžingi um mótvęgisašgeršir vegna efnahagslegra įhrifa Noral-verkefnisins.

Umsagnir Sešlabankans fylgja hér meš:

 

Svör Sešlabanka Ķslands viš fyrirspurn Jóhönnu Siguršardóttur į žingskjali 726 - 455. mįl

Ķ fyrirspurn til forsętisrįšherra spurši Jóhanna Siguršardóttir um mótvęgisašgeršir vegna efnahagslegra įhrifa Noral-verkefnisins, žingskjal 726 - 455. mįl. Nokkrir žęttir fyrirspurnarinnar varša stefnu Sešlabankans. Spurningarnar eru afar umfangsmiklar og ekki mögulegt aš svara žeim til fullnustu į žeim skamma tķma sem var til stefnu. Ekki tókst aš fį ķ tķma ašgang aš öllum gögnum sem naušsynleg eru til aš leggja sjįlfstętt mat į įhrif verkefnisins. Žvķ byggir įlit bankans sem hér fer į eftir ķ veigamiklum atrišum į athugunum Žjóšhagsstofnunar į žjóšhagslegum įhrifum Noral-verkefnisins. Sešlabankinn leggur į žessu stigi ekkert mat į žessar nišurstöšur. Hann tekur žęr einfaldlega sem gefnar sem undirstöšu undir mat hans į žvķ hvaša įhrif verkefniš kann aš hafa į peningastefnuna, vexti, gengi og ašra žį žętti sem snerta bankann mest. Žar sem lķkur hafa aukist aš undanförnu į aš Noral-verkefniš gęti oršiš aš veruleika hyggst bankinn leggja ķtarlegra mat į įhrif žess į peningastefnuna og vęntanlega birta ķ riti sķnu Peningamįl į nęstunni. Śttekt į efnahagsįhrifum er forsenda slķks mats og žvķ mun hugsanlega verša bętt śr annmörkum į eftirfarandi svörum žegar og ef žetta efni birtist.

Svör bankans viš einstökum spurningum eru eftirfarandi:

1. Hvaša įhrif hefur Noral-verkefniš į möguleika Sešlabanka Ķslands til aš nį yfirlżstu veršbólgumarkmiši sķnu mešan į framkvęmdum stendur'

Į heildina litiš mun veršbólgužrżstingur aukast af völdum Noral-verkefnisins. Sešlabankinn getur eftir sem įšur nįš yfirlżstu veršbólgumarkmiši, en til žess mun peningastefnan žurfa aš vera töluvert ašhaldssamari en ella. Žó mį bśast viš aš verkefniš leiši til hękkunar į gengi krónunnar ķ ašdraganda og į fyrstu stigum framkvęmdanna og hafi žannig tķmabundin įhrif til lękkunar veršbólgu. Žessi gengishękkunarįhrif eru žvķ meiri sem erlend fjįrmögnun er meiri en žvķ minni sem innflutt ašföng, ž.m.t. erlent vinnuafl, vega žyngra.

2. Telur Sešlabankinn koma til greina aš hękka veršbólgumarkmiš um tķma og/eša vķkka žolmörk peningamįlastefnunnar mešan į framkvęmdum stendur' Hvaša įhrif mį ętla aš slķk rįšstöfun hafi į langtķmažróun vaxta, kaupmįttar og hagvaxtar aš mati rįšherra og Sešlabankans'

Sešlabankinn telur alls ekki koma til greina aš hękka veršbólgumarkmiš bankans vegna žessara framkvęmda eša hnika žolmörkum peningastefnunnar. Slķkt myndi grafa undan trśveršugleika veršbólgumarkmišsins og leiša til hękkunar įhęttuįlags vaxta ķ langan tķma į eftir. Afleišingin yrši sś aš mun erfišara yrši aš nį veršbólgumarkmiši bankans į nż sem myndi įsamt hęrri vöxtum hafa neikvęš įhrif į hagvöxt og kaupmįtt. Leiši framkvęmdirnar til mikillar spennu į vöru- og vinnumarkaši gęti vķxlverkun launa og veršlags oršiš hröš ef ekki kemur til mótvęgisašgerša ķ formi aukins ašhalds ķ rķkisfjįrmįlum og peningamįlum. Žvķ er afar mikilvęgt aš leitast viš aš halda veršbólgu nišri į framkvęmdatķmanum.

Žolmörk veršbólgumarkmišsins hafa fyrst og fremst žaš hlutverk aš kalla į ķtarlega śttekt - ef žau eru rofin - į įstęšum frįviks frį veršbólgumarkmiši, horfum um aš veršbólga verši aftur innan žolmarkanna og ašgeršir sem grķpa žarf til svo aš markmiš bankans nįist. Įstęšur slķkrar śttektar eru sķst minni žegar framkvęmdir standa yfir sem hafa mikil įhrif į žjóšarbśskapinn. Fari svo aš veršbólgan rjśfi žolmörkin mun Sešlabankinn, eins og samkomulag rķkisstjórnarinnar og bankans frį 27. mars 2001 kvešur į um, gera rķkisstjórninni grein fyrir hvenęr hann telji aš veršbólgan verši į nż komin inn fyrir žolmörkin og hvaša ašgeršir hann telur naušsynlegar til žess aš nį markmiši bankans eins fljótt og aušiš er.

3. Hvaša įhrif telur Sešlabankinn aš Noral-verkefniš muni hafa į innlenda vexti, skulda- og hlutabréfamarkaš og gengisžróun krónunnar ef ekki veršur gripiš til mótvęgisašgerša' [Hvert er mat rįšherra į žessu']

Žessi įhrif er almennt erfitt aš sjį fyrir og sérstaklega įšur en fyrir liggur hvernig verkefniš veršur fjįrmagnaš. Žó er ljóst aš verulegur hluti fjįrmagnsins mun koma erlendis frį, ķ formi lįns- og hlutafjįr. Žvķ veršur aš telja lķklegt aš gengi krónunnar styrkist umtalsvert į einhverju tķmabili framkvęmdanna, jafnvel žótt mikill innflutningur muni vega į móti. Žaš mun um hrķš leiša til minni veršbólgu og meiri kaupmįttar en ella. Įhrif verkefnisins į innlenda vexti og fjįrmagnsmarkaš geta įtt sér staš eftir nokkrum leišum:
i) Verši verkefniš aš einhverju leyti fjįrmagnaš į innlendum markaši mun žaš leiša til įkvešinnar samkeppni um innlent lįnsfé og hękkunar vaxta. Flest męlir žó meš aš lįnsfé komi aš mestu millilišalaust erlendis frį. Samkeppni viš innlend fyrirtęki um erlent lįnsfé ęttu ekki aš vera teljandi, enda aš jafnaši ekki um sömu lįnveitendur aš ręša og nęgt framboš erlends lįnsfjįr til traustra ašila į borš viš Landsvirkjun.
ii) Ķslenskum lķfeyrissjóšum og fjįrmįlastofnunum hefur veriš bošiš aš taka žįtt ķ fjįrmögnun verkefnisins. Verkefniš keppir žvķ viš ašra innlenda og erlenda fjįrfestingarkosti, en žar meš teljast minni fjįrfestingar lķfeyrissjóša ķ erlendum veršbréfum. Verši višbrögšin jįkvęš kann žaš aš draga śr eftirspurn eftir öšrum innlendum veršbréfum og stušla aš lęgra verši žeirra en ella, ž.e.a.s. hęrri vöxtum.
iii) Verkefniš kann einnig aš hafa neikvęš įhrif į verš innlendra hlutabréfa ef raungengi krónunnar hękkar umtalsvert og samkeppnisstaša śtflutningsfyrirtękja versnar.
iv) Verkefniš mun auka innlenda heildareftirspurn, sem aš öšru óbreyttu leišir til hęrri vaxta, bęši beint og fyrir tilstilli ašhaldsamrar peningastefnu.
v) Bśast mį viš aš hluti įhrifanna komi fram fyrir tilstilli vęntinga. Uppsveifla ķ vęntingum kann aš magna enn frekar innlenda eftirspurn og žar meš leiša til enn hęrri vaxta, en į móti koma įhrif hugsanlegs aukins fjįrmagnsinnstreymis.

4. Ef tekiš er miš af veršbólgumarkmiši Sešlabankans og žeirri forsendu aš kaupmįttur launa skeršist ekki į framkvęmdatķmanum, hversu umfangsmiklar žurfa mótvęgisašgeršir rķkisvaldsins og Sešlabanka aš vera' Meš umfangi er įtt viš:
a. ašhald ķ opinberum rekstri og framkvęmdum sem hlutfall af VLF,
b. vaxtastig, ž.e. vexti skuldabréfa umfram grunndęmi (stuttra og langra verštryggšra rķkisskuldabréfa).

Noralverkefniš mun valda ženslu į vinnumarkaši og žvķ er lķklegt aš žaš žrżsti launum upp į viš. Ekki er žvķ lķklegt aš kaupmįttur launa skeršist aš óbreyttu vegna žess. Ķ svarinu hér į eftir er žvķ ekki sérstaklega tekiš miš af žeirri forsendu spurningarinnar aš kaupmįttur skeršist ekki. Žį er rétt aš hafa ķ huga aš innflutningur vinnuafls gęti dregiš śr žeirri ženslu sem ella myndi verša į vinnumarkaši.

a) Ekki tókst ķ tķma aš fį ašgang aš naušsynlegum gögnum frį Landsvirkjun og Reyšarįli til žess aš leggja mat į žörf fyrir ašhald ķ opinberum rekstri sem myndi vega į móti įhrifum Noral-verkefnisins. Ekki veršur žvķ unnt aš svara žessari spurningu nś.

b) Leggja veršur rķka įherslu į aš žaš mat sem hér fer į eftir er afar mikilli óvissu hįš og ašeins til višmišunar. Įhrifin geta aš verulegu leyti rįšist af įstandi žjóšarbśskaparins žegar framkvęmdir hefjast og öšrum ytri įhrifum sem žjóšarbśiš veršur fyrir mešan į žeim stendur. Ef umtalsverš spenna veršur til stašar į vinnu- og vörumarkaši žegar framkvęmdir hefjast gętu įhrifin į launažróun oršiš mun meiri en ella. Žaš ręšst žó aš verulegu leyti af žvķ ķ hve miklum męli ašflutt vinnuafl gęti komiš ķ staš innlends. Einnig rķkir mjög mikil óvissa um įhrif į vęntingar sem gętu leitt til stigmögnunar eftirspurnar. Hį skuldastaša heimila um žessar mundir mun žó aš öšru óbreyttu draga śr uppsveiflu einkaneyslu. Einn stęrsti óvissužįtturinn sem tengist framkvęmdunum er įhrif žeirra į gengi krónunnar. Ķ žeim framreikningi Žjóšhagsstofnunar sem hér er stušst viš er reiknaš meš óbreyttu gengi krónunnar. Allar nišurstöšur hér į eftir veršur aš skoša ķ ljósi žess. Sennilegt er aš umtalsveršar gengisbreytingar verši fylgifiskur framkvęmdanna, žótt erfitt sé aš sjį žęr nįkvęmlega fyrir, hvaš žį aš tķmasetja žęr. Gengi krónunnar gęti t.d. hękkaš verulega snemma į framkvęmdatķmanum og lękkaš aftur sķšar. Žessar gengissveiflur myndu hafa umtalsverš įhrif į veršbólgužróunina og veruleg įhrif į raungengi og samkeppnisstöšu śtflutnings- og samkeppnisgreina. Į móti kemur aš hugsanlegt er aš Sešlabankinn muni draga śr žessum sveiflum meš inngripum į gjaldeyrismarkaši. Žannig er vel lķklegt aš tękifęriš yrši notaš til aš efla gjaldeyrisforšann meš kaupum į gjaldeyri ef gengiš viršist ętla aš styrkjast umtalsvert af žessum sökum.

Sešlabankinn mun vinna aš žvķ aš veršbólga verši sem nęst 2½% į įri. Noral verkefniš mun žvķ krefjast aukins ašhalds peningastefnunnar įšur en og į mešan framkvęmdir eru sem mestar. Bśast mį viš aš įhrif į vexti séu mest viš eša fyrir upphaf framkvęmda, en sķšan dragi śr žeim. Nśverandi framkvęmdaįętlanir gera rįš fyrir aš mestur žungi verši ķ framkvęmdum įrin 2003 til 2006 og aš žęr verši einnig töluvert miklar įrin 2009 til 2012. Ef reiknaš er meš aš įhrif vaxtabreytinga komi fram u.ž.b. ½ til 2 įrum eftir aš vöxtum er breytt er ekki ósennilegt aš į įrabilinu 2002 til 2005 žurfi stżrivextir aš jafnaši aš vera 1 til 2½ prósentustigum hęrri en ella vegna verkefnisins og um 2½ prósentustigum hęrri viš upphaf tķmabilsins. Ķ jafnvęgi žar sem framleišsluspenna/slaki er engin og veršbólga er ķ samręmi viš veršbólgumarkmiš Sešlabankans mį ętla aš stżrivextir hans séu į bilinu 5½-6½%. Mišaš viš aš grunndęmiš feli ķ sér slķkt jafnvęgi gętu nafnvextir bankans oršiš 7-9% į tķmabilinu. Žetta felur ķ sér aš raunstżrivextir Sešlabankans hękka um 2% frį grunndęmi. Er žį gengiš śtfrį žvķ aš ašhald ķ opinberum rekstri sé ekki aukiš sérstaklega. Į sama hįtt mį gera rįš fyrir aš į įrunum 2006 til 2007 verši vextir allt aš ½ prósentustigi lęgri en ef ekki vęri fariš śt ķ verkefniš. Įrin 2008 til 2011 mį reikna meš aš verkefniš leiši aš jafnaši til ½ til 1 prósentustiga hękkunar į stżrivöxtum, eša ½ - 1½ prósentustiga hękkunar raunstżrivaxta.

Įhrif stżrivaxta į skammtķmavexti koma jafnan fljótt fram og fylgja stżrivöxtum eftir. Įhrif į langtķmavexti eru ekki eins ljós. Žar sem ętla mį aš langtķmavextir séu žvķ sem nęst vegiš mešaltal vęntra skammtķmavaxta ķ framtķš er lķklegt aš žeir hreyfist ķ sömu įtt og skammtķmavextir, en ekki jafn mikiš. Aš svo miklu leyti sem vaxtahękkun leišir til vęntinga um minni veršbólgu ķ framtķš, og žar meš lęgri nafnvaxta, er ekki śtilokaš aš langtķmavextir hreyfist ķ gagnstęša įtt viš skammtķmavexti. Ekki er viš žvķ aš bśast aš framkvęmdin hafi varanleg įhrif į raunvexti.

5. Hvaša žżšingu hefur žaš fyrir ašrar innlendar fjįrfestingar į tķmabilinu aš lįnsfé til virkjanaframkvęmda er meš įbyrgš rķkis, Reykjavķkur og Akureyrarbęjar og aš fjįrmagnskostnašur er žvķ minni en ella'

Žaš hefur engin eša hverfandi įhrif į ašra innlenda fjįrfestingu aš lįnsfé til virkjanaframkvęmda er meš įbyrgš rķkisins. Landsvirkjun tekur ašeins aš litlu leyti lįn hjį sömu lįnveitendum og innlendir bankar, fjįrmįlastofnanir eša einkaašilar. Hafi lįntökur Landsvirkjunar einhver rušningsįhrif (neikvęš įhrif) į ašra innlenda lįntakendur, ętti žaš helst viš um rķkiš. Žess sjįst ekki merki og ekki er lķklegt aš lįntökur sem naušsynlegar eru vegna Kįrahnjśkavirkjunar hafi slķk įhrif.

Óvķst er hvort įhrif rķkisįbyrgšar į ašrar fjįrfestingar eru nokkur. Hugsanlegt er aš jašarfjįrmagnskostnašur ķ landinu verši lęgri en ella vegna rķkisįbyrgšar į lįnum til Landsvirkjunar, og rušningsįhrif žvķ minni. Einnig er hugsanlegt aš rķkisįbyrgš rįši śrslitum um žaš hvort rįšist veršur ķ verkefniš. Ķ žvķ tilfelli hefur rķkisįbyrgš mikla žżšingu.

6. Hver er mismunur į framkvęmdakostnaši meš og įn įbyrgšar rķkis og kemur til greina aš veita slķkar įbyrgšir til fleiri įhęttuframkvęmda, t.d. byggingar išnašarhśsnęšis ķ eigu einstaklinga'

Hafa veršur ķ huga aš Landsvirkjun og ašrir sem taka lįn meš rķkisįbyrgš greiša įrlega 0,25% įbyrgšargjald į höfušstól lįnsins į hverjum tķma. Landsvirkjun hefur aš undanförnu notiš lįnskjara sem eru LIBOR-vextir įn įlags į skammtķmalįnum. Til samanburšar tók Ķslandsbanki nżlega lįn aš upphęš 375 milljónir evra meš LIBOR-vöxtum aš višbęttum 0,25%. Hvaš eldri śtistandandi lįn įhręrir til 2½-3½ įra bera lįn Landsvirkjunar LIBOR-vexti aš višbęttum 0,35%, en lįn Ķslandsbanka bera vexti sem eru meš 0,22% įlag į LIBOR-vexti. Nżleg lengri tķma lįn Landsvirkjunar bera LIBOR-vexti meš 0,06%-0,08% įlagi en lįn rķkissjóšs til lengri tķma hafa veriš meš 0,05% įlag į LIBOR-vexti. Ekki veršur žvķ séš aš Landsvirkjun njóti betri kjara en bankar žegar tekiš er tillit til įbyrgšargjaldsins. Hins vegar mį fęra rök fyrir žvķ aš rķkisįbyrgš į lįnum Landsvirkjunar og gott lįnshęfismat (sem m.a. leišir af rķkisįbyrgš) aušveldi henni lįnsfjįröflun erlendis vegna žess aš fleiri lįnveitendur koma til greina eftir žvķ sem lįnshęfi batnar.

Sešlabankinn telur aš almennt sé rķkisįbyrgš į lįnum óheppileg. Bankinn telur žvķ aš frekari rķkisįbyrgšir til įhęttuframkvęmda vęru óheppilegar, ž.m.t. vegna byggingar išnašarhśsnęšis ķ eigu einstaklinga, eins og spurt er um. Slķkar įbyrgšir skekkja įhęttumat fjįrfestinga og geta skekkt samkeppnisstöšu. Į žessu eru žó alltaf undantekningar sem meta veršur ķ hverju tilfelli, sbr. rķkisįbyrgš sem veitt var tķmabundiš vegna įbyrgšatryggingar į flugflota landsmanna.    
 

Umsögn um frumvarp til laga um virkjun Jökulsįr į Brś og Jökulsįr ķ Fljótsdal og stękkun Kröfluvirkjunar - 503. mįl.


Efni: Frumvarp til laga um virkjun Jökulsįr į Brś og Jökulsįr ķ Fljótsdal og stękkun Kröfluvirkjunar


Ķ bréfi išnašarnefndar Alžingis, dags. 20. febrśar sl., var óskaš umsagnar Sešlabanka Ķslands um frumvarp til laga um virkjun Jökulsįr į Brś og Jökulsįr ķ Fljótsdal og stękkun Kröfluvirkjunar, 503. mįl.

Mįliš sem hér er til umfjöllunar er mjög višamikiš enda er um aš ręša eina stęrstu fjįrfestingu ķ raforkukerfi landsmanna ķ sögu žjóšarinnar. Žaš snertir einnig margvķsleg sviš, svo sem atvinnumįl, umhverfismįl, aršsemi og įhęttu fjįrfestingar Landsvirkjunar, byggšamįl, rķkisįbyršir og fjįrhagslegt skipulag ķ tengslum viš įhęttufjįrfestingar ķ raforkukerfinu og tengdri stórišju, žjóšarbś og hagstjórn. Margir žessir mįlaflokkar falla utan verksvišs Sešlabanka Ķslands og mun hann ekki vķkja aš žeim ķ žessari umsögn. Ekki tókst aš fį ķ tķma ašgang aš öllum gögnum sem naušsynleg eru til aš leggja sjįlfstętt mat į įhrif verkefnisins. Žvķ byggir įlit bankans sem hér fer į eftir ķ veigamiklum atrišum į athugunum Žjóšhagsstofnunar į žjóšhagslegum įhrifum Noral-verkefnisins. Sešlabankinn leggur į žessu stigi ekkert mat į žessar nišurstöšur. Hann tekur žęr einfaldlega sem gefnar sem undirstöšu undir mat hans į žvķ hvaša įhrif verkefniš kann aš hafa į peningastefnuna, vexti, gengi og ašra žį žętti sem snerta bankann mest. Sešlabankinn mun į nęstunni meta lķkleg įhrif žessara framkvęmda og afleišingar žeirra fyrir stefnuna ķ peningamįlum og birta nišurstöšurnar ķ ritum sķnum.

Žęr fjįrfestingar ķ raforkukerfinu sem hér eru til umfjöllunar tengjast įformum um byggingu įlverksmišju ķ Reyšarfirši sem samkvęmt įętlunum yrši reist ķ tveimur įföngum, meš 240 til 280 žśsund tonna framleišslugetu ķ fyrri įfanga sem sķšan yrši aukin ķ 360 til 420 žśsund tonn ķ sķšari įfanga. Mišaš viš aš įkvöršun verši tekin um aš rįšast ķ verkefniš ķ september į žessu įri mun meginžungi framkvęmdanna ķ fyrri įfanga leggjast į įrin 2004 til 2006, en žį mį ętla aš 60-65% heildarfjįrfestingarinnar eigi sér staš. Verši tekin įkvöršun um stękkun įlversins fellur meginžungi seinni įfanga framkvęmdanna į įrin 2010 til 2011. Hann veršur hins vegar mun minni en hinn fyrri.

Til marks um umfang žessarar fjįrfestingar er aš žegar hśn veršur mest į įrinu 2005 er įętlaš aš hśn muni nema um 7,7% af landsframleišslu. Samtals er įętlaš aš fjįrfesting ķ raforku- og hitaveitum og įlverksmišjum verši 7,9% af landsframleišlu žaš įr en til samanburšar nam samskonar fjįrfesting 8,6% į įrinu 1968 žegar bygging Bśrfellsvirkjunar og įlversins ķ Straumsvķk stóš yfir. Hafa ber žó ķ huga aš į įrinu 1968 var landsframleišsla óešlilega lķtil vegna mikils slaka ķ žjóšarbśskapnum. Sé leišrétt fyrir žvķ og fjįrfestingin sett ķ hlutfall viš framleišslugetu (jafnvęgislandsframleišslu) veršur hlutfalliš mjög svipaš bęši įrin, ž.e. 1968 og 2005, eša rétt rśmlega 8%. Žvķ er ljóst aš verkefniš er žaš stórt aš mjög mun reyna į hagstjórn ef žaš į ekki aš leiša til alvarlegrar röskunar į efnahagslegum stöšugleika žjóšarbśsins. Ef byggt er į athugunum Žjóšhagsstofnunar og višbótarathugunum Sešlabankans į hugsanlegum višbrögšum peningastefnunnar er žaš eigi aš sķšur mat bankans aš mögulegt sé aš rśma žessar framkvęmdir innan hagkerfisins įn alvarlegrar röskunar į stöšugleika. Žaš krefst hins vegar verulegra hęrri vaxta en ella ķ ašdraganda framkvęmdanna. Ef til koma mótvęgisašgeršir ķ rķkisfjįrmįlum gętu vextirinir oršiš lęgri en ella. Sama į viš ef létt er į aukinni eftirspurn eftir innlendum framleišslužįttum meš innflutningi erlendra framleišslužįtta ķ meira męli en gert er rįš fyrir ķ fyrirliggjandi athugun Žjóšhagsstofnunar.

Sešlabankinn lķtur ekki į žaš sem hlutverk sitt aš taka afstöšu til mįlsins ķ heild enda eru margir žęttir žess utan verksvišs hans. Žaš er fyrst og fremst hlutverk žeirra sem standa aš byggingu įlverksmišju į Reyšarfirši aš taka įkvöršun um hvort žeir vilja rįšast ķ verkiš ķ ljósi vęntrar įvöxtunar og įhęttu. Meš sama hętti veršur žaš višfangsefni žeirra sem fį žaš hlutverk aš selja įlverinu raforku aš meta hvort aršsemi og įhętta veršur verjanleg. Alžingis veršur aš meta hvort veita beri mįlinu brautargengi žar sem vegnir eru saman hugsanlegur įvinningur ķ hęrri žjóšartekjum og byggšažróun og hugsanleg žjóšhagsleg įhętta og neikvęš umhverfisįhrif. Sešlabankinn bendir hins vegar į aš rök kunna aš vera til aš skoša hvort ekki sé unnt aš takmarka įhęttu almennings af verkefninu meš žvķ aš takmarka meš einhverjum hętti žęr įbyrgšir opinbera ašila sem verša į lįnsfjįröflun til orkuframkvęmdanna aš öšru óbreyttu. Sešlabankinn hefur almennt veriš į móti vķštękri notkun rķkisįbyrgša ķ įhętturekstri og fjįrmįlastarfsemi enda geta žęr skekkt įhęttumat og samkeppnisstöšu. Į žessu eru žó alltaf undantekningar sem meta veršur ķ hverju tilfelli, sbr. rķkisįbyrgš sem veitt var tķmabundiš vegna įbyrgšartrygggingar į flugflota landsmanna.

Hugsanleg įhrif framkvęmdanna į stefnuna ķ peningamįlum verša sem hér segir. Į heildina litiš mun veršbólgužrżstingur aukast af völdum fjįrfestingar ķ įlveri į Reyšarfirši og tengdum raforkuframkvęmdum. Sešlabankinn getur eftir sem įšur nįš yfirlżstu veršbólgumarkmiši sķnu en til žess mun peningastefnan žurfa aš vera töluvert ašhaldssamari en ella. Aš öšru óbreyttu mį žó bśast viš aš verkefniš leiši til hękkunar į gengi krónunnar ķ ašdraganda og į fyrstu stigum framkvęmdanna og hafi žannig tķmabundin įhrif til lękkunar veršbólgu. Žessi gengishękkunarįhrif eru žvķ meiri sem erlend fjįrmögnun er meiri en žvķ minni sem innflutt ašföng, ž.m.t. erlent vinnuafl, vega žyngra.

Ķ eftirfarandi mati Sešlabankans er byggt į śttekt Žjóšhagsstofnunar sem er fylgiskjal meš frumvarpinu. Ekki er reiknaš meš neinum mótvęgisašgeršum ķ rķkisfjįrmįlum. Leggja veršur rķka įherslu į aš matiš er afar mikilli óvissu hįš og ašeins til višmišunar. Įhrifin geta aš verulegu leyti rįšist af įstandi žjóšarbśskaparins žegar framkvęmdir hefjast og öšrum ytri įhrifum sem žjóšarbśiš veršur fyrir mešan į žeim stendur. Ef umtalsverš spenna veršur į vinnu- og vörumarkaši žegar framkvęmdir hefjast gętu įhrifin į launažróun oršiš mun meiri en ella. Žaš ręšst žó aš verulegu leyti af žvķ ķ hve miklum męli ašflutt vinnuafl gęti komiš ķ staš innlends. Einnig rķkir mjög mikil óvissa um įhrif į vęntingar sem gętu leitt til stigmögnunar eftirspurnar. Hį skuldastaša heimila um žessar mundir mun žó aš öšru óbreyttu draga śr uppsveiflu einkaneyslu. Einn stęrsti óvissužįtturinn sem tengist framkvęmdunum er įhrif žeirra į gengi krónunnar. Ķ žeim framreikningi Žjóšhagsstofnunar sem hér er stušst viš er reiknaš meš óbreyttu gengi krónunnar. Allar nišurstöšur hér į eftir veršur aš skoša ķ ljósi žess. Sennilegt er aš umtalsveršar gengisbreytingar verši fylgifiskur framkvęmdanna, žótt erfitt sé aš sjį žęr nįkvęmlega fyrir, hvaš žį aš tķmasetja žęr. Gengi krónunnar gęti t.d. hękkaš verulega snemma į framkvęmdatķmanum og lękkaš aftur sķšar. Žessar gengissveiflur myndu hafa umtalsverš įhrif į veršbólgužróunina og veruleg įhrif į raungengi og samkeppnisstöšu śtflutnings- og samkeppnisgreina. Į móti kemur aš hugsanlegt er aš Sešlabankinn dragi śr žessum sveiflum meš inngripum į gjaldeyrismarkaši. Žannig mį vel hugsa sér aš tękifęriš yrši notaš til aš efla gjaldeyrisforšann meš kaupum į gjaldeyri ef gengiš viršist ętla aš styrkjast umtalsvert af žessum sökum.

Sešlabankinn mun vinna aš žvķ aš veršbólga verši sem nęst 2½% į įri. Framkvęmdirnar munu žvķ krefjast aukins ašhalds peningastefnunnar įšur en og į mešan žęr eru sem mestar. Bśast mį viš aš įhrif į vexti verši mest viš eša fyrir upphaf framkvęmda, en sķšan dragi śr žeim. Nśverandi framkvęmdaįętlanir gera sem fyrr segir rįš fyrir aš mestur žungi verši ķ framkvęmdum įrin 2003 til 2006 og aš žęr kunni einnig aš verša töluvert miklar įrin 2009 til 2012. Ef reiknaš er meš aš įhrif vaxtabreytinga komi fram u.ž.b. ½ til 2 įrum eftir aš vöxtum er breytt er ekki ósennilegt aš į įrabilinu 2002 til 2005 žurfi stżrivextir aš jafnaši aš vera 1 til 2½ prósentustigum hęrri en ella vegna verkefnisins og um 2½ prósentustigum hęrri viš upphaf tķmabilsins. Ķ jafnvęgi žar sem framleišsluspenna/slaki er engin og veršbólga er ķ samręmi viš veršbólgumarkmiš Sešlabankans mį ętla aš stżrivextir hans séu į bilinu 5½ til 6½%. Mišaš viš aš grunndęmiš feli ķ sér slķkt jafnvęgi gętu nafnvextir bankans oršiš 7 til 9% į tķmabilinu. Žetta felur ķ sér aš raunstżrivextir Sešlabankans hękka um 2% frį grunndęmi. Er žį gengiš śtfrį žvķ aš ašhald ķ opinberum rekstri sé ekki aukiš sérstaklega. Į sama hįtt mį gera rįš fyrir aš į įrunum 2006 til 2007 verši vextir allt aš ½ prósentustigi lęgri en ef ekki vęri fariš śt ķ verkefniš. Įrin 2008 til 2011 mį reikna meš aš verkefniš leiši aš jafnaši til ½ til 1 prósentustiga hęrri stżrivaxta en ella, eša ½ til 1½ prósentustiga hęrri raunstżrivaxta en ella.

Įhrif stżrivaxta į skammtķmavexti koma jafnan fljótt fram og fylgja stżrivöxtum eftir. Įhrif į langtķmavexti eru ekki eins ljós. Žar sem ętla mį aš langtķmavextir séu žvķ sem nęst vegiš mešaltal vęntra skammtķmavaxta ķ framtķš er lķklegt aš žeir hreyfist ķ sömu įtt og skammtķmavextir, en ekki jafn mikiš. Aš svo miklu leyti sem vaxtahękkun leišir til vęntinga um minni veršbólgu ķ framtķš, og žar meš lęgri nafnvaxta, er ekki śtilokaš aš langtķmavextir hreyfist ķ gagnstęša įtt viš skammtķmavexti. Ekki er viš žvķ aš bśast aš framkvęmdin hafi varanleg įhrif į raunvexti.

 

   
 Nįnari upplżsingar veita bankastjórar Sešlabanka Ķslands og Mįr Gušmundsson ašalhagfręšingur bankans ķ sķma 569-9600.

 

   
 

Nr. 8/2002
11. mars 2002

 

 






© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli