Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


22. jśnķ 2001
Greinargerš Sešlabanka Ķslands til rķkisstjórnar um veršbólgumarkmiš

Ķ yfirlżsingu rķkistjórnarinnar og Sešlabanka Ķslands 27. mars sl. um veršbólgumarkmiš og breytta gengisstefnu sagši m.a. aš fęri veršbólga śt fyrir žolmörk sem įkvešin voru 6% ķ įr bęri bankanum aš senda rķkistjórninni greinargerš žar sem fram kęmi hver įstęša frįvikanna vęri, hvernig bankinn hygšist bregšast viš og hve langan tķma hann teldi taka aš nį veršbólgumarkmišinu aš nżju. Greinargeršin skyldi birt opinberlega. Ķ samręmi viš framangreint hefur bankinn sent rķkisstjórninni hjįlagša greinargerš.

Nįnari upplżsingar veitir Birgir Ķsleifur Gunnarsson formašur bankastjórnar ķ sķma 569-9600.

 

__________ __________ __________ __________ __________


20. jśnķ 2001

 

Greinargerš til rķkisstjórnarinnar vegna veršbólgumarkmišs


Hinn 27. mars sl. var umgjörš peningastefnunnar hér į landi breytt į žann veg aš ķ staš markmišs um aš halda gengi innan tiltekinna marka var Sešlabanka Ķslands sett veršbólgumarkmiš, sem birt var ķ sameiginlegri yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar og Sešlabanka Ķslands 27. mars sl. Samkvęmt žvķ skal aš žvķ stefnt aš veršbólga, męld sem hękkun vķsitölu neysluveršs yfir 12 mįnuši, sé žvķ sem nęst 2½%. Skilgreind voru žolmörk sem leyfa 1½% frįvik til hvorrar įttar frį veršbólgumarkmišinu įriš 2003 og framvegis. Til loka įrsins og į nęsta įri verša žolmörkin žó rżmri. Į žessu įri mį veršbólgan verša allt aš 6% og 4½% į žvķ nęsta. Fari veršbólgan śt fyrir žolmörkin skal Sešlabankinn, eins og kvešiš er į um ķ yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar og bankans, senda rķkisstjórninni greinargerš um įstęšur žess aš veršbólgan fór śt fyrir mörkin, hvernig bankinn hyggst bregšast viš og hve langan tķma hann telur aš žaš muni taka aš nį veršbólgunni inn fyrir mörkin aš nżju. Greinargeršin skal gerš opinber. Jafnframt er ķ yfirlżsingunni įkvęši um aš bankinn skuli leitast viš aš nį veršbólgunni svo fljótt sem aušiš er inn fyrir žolmörkin.

Mišvikudaginn 13. jśnķ sl. birti Hagstofa Ķslands vķsitölu neysluveršs fyrir jśnķmįnuš. Hafši hśn hękkaš um 1,5% frį fyrra mįnuši og samtals um 6,8% į tólf mįnušum. Meš hękkun vķsitölu neysluveršs ķ jśnķ voru žolmörkin žvķ rofin.

Eftirfarandi greinargerš var samin meš hlišsjón af framansögšu. Fyrst er fjallaš um ašdraganda žess aš umgjörš stefnunnar ķ peningamįlum var breytt 27. mars sl. Žį er fjallaš um veršlagsžróunina aš undanförnu og meginįstęšur žess aš veršbólga fór śt fyrir žolmörkin. Žvķ nęst er fjallaš um launažróun, en hękkun launa langt umfram vöxt framleišni hefur į undanförnum misserum įtt veigamikinn žįtt ķ vaxandi veršbólgu. Hękkun launa, ofžensla, óhóflegur višskiptahalli og ytri įföll eru helstu skżringar gengislękkunar krónunnar į undanförnu įri. Fjallaš er um gengisžróun ķ sérstökum kafla greinargeršarinnar. Žį gerir bankinn grein fyrir veršbólguhorfum ķ ljósi sķšustu veršbólguspįr bankans og framvindunnar sķšan hśn var birt. Ekki veršur žó birt nż veršbólguspį fyrr en ķ byrjun įgśst. Hins vegar er gerš grein fyrir žvķ hvenęr bankinn telur lķklegt aš veršbólga komist inn fyrir žolmörk aš nżju. Aš lokum er fjallaš um stefnuna ķ peningamįlum og ašrar hugsanlegar ašgeršir til aš bregšast viš žeirri stöšu sem nś er upp komin.

Sešlabanki Ķslands mun nęst gera ķtarlega grein fyrir mati sķnu į stöšu og horfum ķ efnahags- og peningamįlum og birta veršbólguspį ķ įgśsthefti įrsfjóršungsrits sķns, Peningamįla, og sķšan įrsfjóršungslega žar eftir. Žaš er žvķ skilningur bankans aš nż greinargerš af žessu tagi sé ekki naušsynleg nema veršbólga fari aftur śt fyrir žolmörk eftir aš hafa veriš innan žeirra.

Meginnišurstöšur greinargeršarinnar eru eftirfarandi:

1. Forsenda žess aš markmiš um 2½% veršbólgu į įrinu 2003 nįist er aš komiš verši ķ veg fyrir vķxlhękkanir veršlags, launa og erlends gjaldeyris. Komi ekki til breytinga į nśgildandi kjarasamningum eru žvķ enn horfur į aš veršbólga verši nįlęgt 2½% um mitt įr 2003, jafnvel žótt gengi krónunnar hękki ekki frį žvķ sem nś er. Žar sem raungengi krónunnar er nś mjög lįgt eru góšar lķkur į aš gengi krónunnar geti hękkaš žegar veršbólguvęntingar hjašna.
2. Mįnašarlegar hękkanir vķsitölu neysluveršs hafa lķklega nįš hįmarki komi ekki til frekari lękkunar į gengi krónunnar. Tólf mįnaša hękkanir munu hins vegar halda įfram aš aukast, a.m.k. fram į haustiš. Śtlit er fyrir aš veršbólgan verši aš óbreyttu gengi og peningastefnu fyrir ofan žolmörk fram ķ įrsbyrjun 2003.
3. Laun hafa hękkaš langt umfram framleišniaukningu og višunandi veršbólgu į undanförnum įrum. Žessi žróun er veigamesti žįtturinn aš baki vaxandi veršbólgu. Hśn į rętur aš rekja til mikillar innlendrar eftirspurnar. Miklar launahękkanir stušlušu įsamt skattalękkunum og śtlįnaženslu aš višskiptahallanum.
4. Lękkun gengisins į undanförnum mįnušum er nęrtękasta skżring žess aš veršbólga er nś fyrir ofan žolmörk veršbólgumarkmišs. Sś lękkun į hins vegar rętur aš rekja til žess mikla ójafnvęgis sem magnast hefur ķ ķslenskum žjóšarbśskap og birtist m.a. ķ óhóflegum višskiptahalla.
5. Breytingin sem gerš var į umgjörš peningastefnunnar undir lok mars sl. skżrir ekki žį gengislękkun og vaxandi veršbólgu sem įtt hefur sér staš upp į sķškastiš. Breytingin var gerš ķ ljósi žess aš hiš nżja kerfi hentaši ķslenskum ašstęšum betur til frambśšar og aš sjįlfstęš fastgengisstefna er mjög erfiš ķ framkvęmd žegar fjįrmagnshreyfingar eru óheftar. Žrżstingur į gengiš hafši veriš višvarandi um hrķš og nįnast śtilokaš hefši veriš fyrir Sešlabankann aš halda žvķ mikiš lengur innan vikmarka meš inngripum į gjaldeyrismarkaši.
6. Sešlabankinn hefur įkvešiš aš halda vöxtum sķnum óbreyttum aš sinni, enda žótt aukin veršbólga og veršbólguvęntingar męli meš vaxtahękkun. Žessi įkvöršun byggist į žvķ aš hjöšnun eftirspurnar verši tiltölulega ör į nęstunni og aš veršbólga muni hjašna į nęsta įri, auk žess sem vaxtahękkun viš nśverandi ašstęšur gęti grafiš undan stöšu fjįrmįlastofnana. Bankinn mun fylgjast nįiš meš žróun mįla og hękka vexti, t.d. ef lķkur aukast į vķxlverkun hękkunar veršlags, launa og erlendra gjaldmišla.
7. Sešlabankinn telur ekki tķmabęrt aš gripiš sé til eftirspurnarhvetjandi ašgerša. Ašgeršir sem styrkja frambošshliš hagkerfisins, ž.e. auka framboš framleišslužįtta (vinnuafls og fjįrmagns), auka framleišni og efla sparnaš myndu hins vegar samtķmis skapa forsendur varanlegs hagvaxtar og styšja viš veršbólgumarkmiš bankans. Žį myndu bętt fjįrfestingartękifęri, m.a. vegna einkavęšingar, stušla aš fjįrmagnsinnstreymi og hęrra gengi krónunnar. Ašgeršir sem auka samkeppni munu einnig styšja viš veršbólgumarkmiš bankans og draga śr naušsyn hįrra vaxta til aš žaš nįist.


Ašdragandi breyttrar stefnu ķ peningamįlum
Įšur en fyrrnefndar breytingar į umgjörš peningastefnunnar voru geršar 27. mars sl. hafši um langt skeiš veriš rekin sveigjanleg fastgengisstefna. Samkvęmt žeirri stefnu var Sešlabankinn skuldbundinn til aš halda gengi krónunnar innan tiltekinna marka, sem gegndi hlutverki nokkurs konar akkeris peningalegrar festu og veršlags. Ķ kjölfar žess aš fjįrmagnshreyfingar voru gefnar frjįlsar vķša um heim hefur slķkt fyrirkomulag gengismįla įtt ķ vök aš verjast og stórfelldar fjįrmagnshreyfingar stundum boriš stefnu stjórnvalda ofurliši, auk žess sem įstęša er til aš ętla aš fastgengisstefna hafi żmist stušlaš aš óhóflegu gjaldeyrisinnstreymi eša kynt undir spįkaupmennsku gegn gjaldmišli sem įtt hefur undir högg aš sękja. Stjórnvöld vķša um heim hafa brugšist viš žessum vanda żmist meš žvķ aš eyša allri óvissu ķ gengismįlum, t.d. meš žįtttöku ķ myntbandalagi, eša meš žvķ aš auka sveigjanleika ķ gengismįlum, žannig aš gjaldmišlar verši ekki eins aušveld brįš spįkaupmennsku. Hvaš Ķsland įhręrir var sķšari leišin valin.

Mikiš ójafnvęgi ķ ķslenskum žjóšarbśskap į sl. žremur įrum żtti enn frekar undir naušsyn žess aš taka upp sveigjanlegri stefnu ķ peningamįlum. Į undanförnum įrum mį segja aš skortur į sveigjanleika ķ gengismįlum hafi hindraš aš ašhald ķ peningamįlum vęri aukiš nęgilega tķmanlega. Į sl. įri veiktust forsendur stöšugs gengis vegna žeirrar kröfu sem óvenjumikill višskiptahalli og śtstreymi vegna veršbréfafjįrfestingar o.fl. geršu til innstreymis lįnsfjįr. Žrįtt fyrir aš Sešlabankinn hafi rżrt gjaldeyrisstöšu sķna verulega til aš verja gengi krónunnar dugši žaš ekki til og fór žrżstingur į krónuna vaxandi. Skömmu fyrir breytinguna 27. mars var gengi krónunnar komiš mjög nęrri vikmörkunum og hrein erlend staša Sešlabankans nam ašeins tępum 7½ ma.kr. ķ lok mars en žaš hefši ekki dugaš nema fyrir 1-2 mįnaša inngripum til aš verja krónuna, sé tekiš miš af inngripum ķ žeim mįnušum sem žrżstingur į krónuna var hvaš mestur. Sešlabankinn hefur aš vķsu samningsbundinn ašgang aš skammtķmalįnum sem nema tugum milljarša króna, en žaš hefši veriš tślkaš sem veikleikamerki, jafnt innanlands sem į alžjóšavettvangi, aš lįta hreina gjaldeyrisstöšu verša neikvęša. Žvķ virtist stefna ķ aš ekki yrši hęgt aš verja vikmörkin nema meš óhóflegum tilkostnaši. Sjómannaverkfall og nišurskuršur aflaheimilda sem sķšar kom til hefšu gert žaš nįnast śtilokaš. Hefši tilraun til slķks ekki boriš įrangur hefši veriš hętta į mjög öfgakenndum višbrögšum į gjaldeyrismarkaši, lķkt og fjölmörg dęmi eru um ķ öšrum löndum į undanförnum įrum. Gengi krónunnar hefši žį lķklega falliš mun meira en nś er oršiš og žaš įn žess aš önnur traust umgjörš um peningastefnuna hefši veriš til stašar.

Af framansögšu mį vera ljóst aš ekki er hęgt aš kenna breyttri umgjörš peningastefnunnar um aš gengi krónunnar hefur falliš svo sem raun ber vitni. Gengislękkunin sem fylgdi ķ kjölfariš er fyrst og fremst afleišing ójafnvęgis sem myndast hafši ķ žjóšarbśskapnum į undanförnum įrum. Sešlabankinn gerši sér grein fyrir aš hętta vęri į aš uppsöfnuš spenna ķ žjóšarbśskapnum leystist śr lęšingi viš žessar breytingar og aš bankinn myndi ekki geta haft veruleg įhrif į žį žróun til skamms tķma. Žess vegna voru žolmörkin įkvešin tiltölulega hį ķ byrjun, žó ekki svo hį aš žau yršu til žess aš veikja ašhald peningastefnunnar til skamms tķma.


Veršlagsžróun aš undanförnu
Veršbólga hefur aukist hratt sl. žrjį mįnuši og mį aš mestu rekja žaš til lękkunar į gengi krónunnar. Breytingar į verši olķu og bensķns į heimsmarkaši og hękkun į verši žjónustu į almennum markaši hafa einnig haft nokkur įhrif, en hvaš žjónustuna įhręrir gętir sennilega bęši gengislękkunar og umtalsveršra launahękkana. Hśsnęši hefur lagt minna til hękkunar vķsitölunnar į undanförnum mįnušum og ķ jśnķ uršu žau umskipti aš markašsverš į hśsnęši lękkaši.

Tafla 1 sżnir skżrt žau umskipti sem hafa oršiš į sl. einu įri varšandi undiržętti veršlagsžróunarinnar. Ķ meginatrišum felast žau ķ tvennu. Ķ fyrsta lagi skżra veršhękkanir į innfluttum vörum įn bensķns nś rśman žrišjung af hękkun vķsitölu neysluveršs undanfariš įr og heldur meira ef litiš er į hękkun veršlags frį įramótum. Į sama tķma ķ fyrra var framlag žessa lišar neikvętt, ž.e.a.s. lękkun į verši innfluttrar vöru įn bensķns vó į móti įhrifum liša sem hękkušu. Ķ öšru lagi vegur hękkun į hśsnęšiskostnaši mun minna nś en ķ fyrra. Fyrir įri skżrši hśsnęšislišurinn allt aš helmingi af hękkun vķsitölu neysluveršs en nś er framlag žessa lišar til veršbólgunnar u.ž.b. 10%.

Tafla 1. Hlutfallslegt framlag (%) undirliša til hękkunar vķsitölu neysluveršs
Tólf mįnaša hękkun
Hękkun frį įramótum
Jśnķ 2001
Jśnķ 2000
Jśnķ 2001
Jśnķ 2000
Innlendar vörur
17,4
14,7
17,8
12,0
Innfluttar vörur įn bensķns
34,9
-0,6
41,2
-11,0
Bensķn
8,7
16,9
15,3
19,8
Hśsnęši
12,8
37,8
9,8
49,1
Opinber žjónusta
3,2
12,5
0,0
1,9
Önnur žjónusta
23,0
18,7
15,9
28,2
Samtals
100,0
100,0
100,0
100,0
Hękkun vķsitölunnar
6,8
5,5
5,0
1,8

Gengislękkun krónunnar hefur sem fyrr segir įtt stęrstan hlut ķ aukinni veršbólgu į sķšustu mįnušum. Innfluttar vörur alls hafa hękkaš ķ verši um 8,5% undanfarna tólf mįnuši og um 8% frį įramótum. Žessar veršhękkanir hafa leitt til 3% og 2,8% hękkunar vķsitölu neysluveršs, sem er tępur helmingur hękkunar hennar undanfarna tólf mįnuši og tęplega 2/3 hlutar hękkunarinnar frį įramótum. Žęr innfluttu vörutegundir sem hękkaš hafa hvaš mest eru mat- og drykkjarvörur, nżir bķlar og varahlutir og bensķn. Žessir lišir hafa hękkaš um 8-15% frį įramótum og 11-12% undanfarna tólf mįnuši. Veršhękkanir į mat- og drykkjarvörum og bķlum og varahlutum mį aš mestu rekja til gengislękkunar. Af žessum žremur lišum hefur bensķn hękkaš mest, en žvķ veldur bęši gengislękkun og hękkun eldsneytisveršs į heimsmarkaši į fyrri hluta įrsins. Framvirkt bensķnverš į heimsmarkaši bendir til lękkunar bensķnveršs į seinni helmingi įrsins ķ įtt til žess sem žaš var ķ įrsbyrjun. Žaš ętti aš leiša til lękkunar bensķnveršs hér į landi um 6-7 krónur į lķtra til įrsloka haldist gengi gagnvart Bandarķkjadal óbreytt.

Verš žjónustu į almennum markaši hefur hękkaš nokkuš ört sl. įr. Ķ jśnķ hafši almenn žjónusta hękkaš um 7,8% į tólf mįnušum og skżrir sś breyting 1,5 prósentustig af hękkun vķsitölu neysluveršs į žeim tķma. Lķklegt er aš žjónusta haldi įfram aš hękka ķ verši um sinn žvķ įhrif kjarasamninga frį ķ fyrra og gengislękkunar krónunnar eru sennilega enn ekki aš fullu komin fram.

Ķ jśnķ dró enn frekar śr tólf mįnaša hękkun hśsnęšislišar vķsitölunnar. Hann hękkaši um 6,1%, eša minna en vķsitalan ķ heild. Raungildi hśsnęšiskostnašar hefur žvķ lękkaš lķtillega. Ķ veršbólguspį Sešlabankans ķ maķ sl. var gert rįš fyrir aš nafnverš hśsnęšis myndi nokkurn veginn standa ķ staš nęstu tólf mįnuši og žvķ lękka aš raungildi. Ķ maķ lękkaši fermetraverš ķ fjölbżli į höfušborgarsvęšinu um 3-4% į milli mįnaša samkvęmt brįšabirgšatölum. Hśsnęšisverš kemur fram ķ vķsitölu neysluveršs sem žriggja mįnaša mešaltal undanfarinna žriggja mįnaša. Hśsnęšisverš ķ vķsitölunni fyrir jśnķ er žvķ mešaltal hśsnęšisveršs ķ mars, aprķl og maķ. Fermetraverš ķ fjölbżli į höfušborgarsvęšinu vegur rśmlega helming ķ reiknašri hśsaleigu, sem er einn žįttur hśsnęšislišar vķsitölu neysluveršs. Fyrstu įhrif lękkunarinnar ķ maķ komu fram ķ męlingu į vķsitölu neysluveršs nś ķ jśnķ og mun žeirra einnig gęta ķ jślķ og įgśst. Žvķ er lķklegt aš hśsnęšislišur vķsitölunnar muni draga śr veršbólgu į komandi mįnušum.

Af öšrum žįttum vekur athygli aš innlendar mat- og drykkjarvörur og ašrar innlendar vörur hękkušu töluvert ķ verši. Verš innlendrar mat- og drykkjarvöru hękkaši um 1,9% frį maķ til jśnķ, sem er lķtiš minni hękkun en į innfluttum matvörum (2,1%). Undanfarna tólf mįnuši hefur žessi lišur hękkaš um 7,1%, eša meira en vķsitalan ķ heild. Ašrar innlendar vörur en matvörur hękkušu um 2,4% į milli maķ og jśnķ og um 6,3% undanfarna tólf mįnuši. Žótt verš innlendrar vöru verši ekki fyrir beinum veršįhrifum af lęgra gengi kann aš hafa dregiš śr beinni eša óbeinni samkeppni frį erlendum keppinautum, auk žess sem launakostnašur hefur hękkaš og innflutt ašföng hękkaš ķ verši vegna gengislękkunar. Gengislękkun krónunnar veitir innlendum fyrirtękjum aukiš svigrśm til aš hękka vöruverš.


Launažróun
Frį žvķ aš kjarasamningar voru geršir į almennum vinnumarkaši voriš 1997 hefur hękkun launa veriš veruleg og langt umfram framleišniaukningu. Į fyrsta fjóršungi žessa įrs voru laun allra launžega 39% hęrri en aš mešaltali į įrinu 1996. Į sama tķma hękkaši vķsitala neysluveršs um 15%, žannig aš kaupmįttur launa jókst um rśm 20%. Į almennum vinnumarkaši hękkušu laun um rśm 26% į milli įranna 1996 og 2000, eša um 6% į įri aš mešaltali. Į sama tķma jókst framleišni vinnuafls, ž.e. landsframleišsla į hvern vinnandi mann, um rśm 7%, eša um 1,7% į įri aš mešaltali.

Til lengdar myndi žessi framleišniaukning standa undir 4,2% launahękkun į įri ef veršbólga į aš haldast ķ kringum 2,5%. Til skamms tķma gęti vöxtur framleišni stašiš undir meiri launahękkun ef fyrirtęki eru ķ stöšu til aš taka į sig meiri hękkun raunlauna en sem nemur framleišniaukningu. Žaš į helst viš žegar raunlaun eru aš hękka śr tķmabundinni lęgš sem hefur leitt til lękkunar į hlutdeild launa ķ žjóšartekjum. Žetta var lķklega raunin į įrunum 1996 og 1997, en įtti sķšur viš eftir žvķ sem leiš į uppsveifluna og laun héldu įfram aš hękka umfram framleišni og ešlilega veršbólgu. Hlutur launa ķ žjóšartekjum jókst verulega og geta fyrirtękjanna til aš taka į sig launahękkanir minnkaši.

Eftir aš gengi krónunnar tók aš lękka į sķšasta įri slaknaši ašhald sem erlend samkeppni veitir veršlagshękkunum. Į sama tķma hvarf lķklega alveg geta fyrirtękja til aš taka į sig umframlaunahękkanir. Žeim var žvķ velt śt ķ veršlagiš ķ mun rķkari męli en į fyrri hluta uppsveiflunnar. Veršbólga tók žvķ aš vaxa. Žegar viš bęttust įhrif lękkunar į gengi krónunnar hęgši mjög į hękkun raunlauna og gęti aukning kaupmįttar launa stöšvast eša jafnvel snśist viš į žessu įri. Kaupmįttur launa jókst t.d. ašeins um 1½% ķ fyrra og į almennum vinnumarkaši hękkušu raunlaun minna en framleišni. Mišaš viš veršlagshorfur į žessu įri er lķklegt aš kaupmįttur launa į almennum vinnumarkaši vaxi lķtiš frį fyrra įri og aš hann rżrni nokkuš frį upphafi til loka įrsins. Žaš er óhjįkvęmileg afleišing žess aš boginn var spenntur of hįtt ķ launamįlum og aš framleišni jókst ekki eins mikiš og vonast var til og žurfti til aš standa undir hękkun launa.

Mikil hękkun rįšstöfunartekna į undanförnum įrum vegna launahękkana og skattalękkana įtti verulegan žįtt ķ žeim gķfurlega vexti eftirspurnar sem er meginorsök višskiptahallans. Hśn į žvķ aš mati bankans žįtt ķ žeirri veršbólgu sem nś er viš aš glķma. Žaš hefur annars vegar gerst į žann hįtt aš hękkun launa umfram vöxt framleišni hefur veriš beinlķnis velt śt ķ veršlagiš žegar lķša tók į uppsveifluna og óbeint meš žvķ aš višskiptahallinn gróf aš lokum undan gengi krónunnar. Launahękkanirnar sjįlfar eiga sér sķšan rętur ķ aukinni eftirspurn eftir vinnuafli ķ uppsveiflunni sem leiddi aš lokum til mikillar spennu į vinnumarkaši. Žrįtt fyrir aš viss teikn séu į lofti um aš byrjaš sé aš draga śr spennunni, er hśn enn veruleg aš mati Sešlabankans. Įrstķšarleišrétt atvinnuleysi er t.d. enn undir 2% sem bendir til umframeftirspurnar eftir vinnuafli žegar tillit er tekiš til lausra starfa og innflutnings į vinnuafli.

Tafla yfir launažróun '96 -'01

 

Gengisžróun
Eins og fram hefur komiš er lękkun gengis krónunnar helsta įstęša žess aš veršbólga er nś komin yfir žolmörkin sem sett voru ķ mars sl. Gengi krónunnar var nś um mišjan jśnķ rśmlega 13% lęgra en žegar umgjörš peningastefnunnar var breytt 27. mars sl. og nęrri 8½% lęgra en mišaš var viš ķ sķšustu opinberu veršbólguspį bankans. Žessar lękkanir komu ķ kjölfar 11% lękkunar į gengi krónunnar frį įrsbyrjun 2000 til 27. mars ķ įr.

Gengi gjaldmišla įkvaršast af flóknu samspili margra žįtta og getur oft veriš erfitt aš rįša ķ hvaš ręšur för, jafnvel eftir aš alllangur tķmi er lišinn frį gengisbreytingum. Įstęšan er mešal annars sś aš gengi gjaldmišils er aš hluta til eignaverš sem ręšst af vęntingum markašsašila um framvindu žeirra efnahagsstęrša sem aš endingu hafa įhrif į gengi gjaldmišla. Żmsir žęttir hafa įn efa haft įhrif į gengi krónunnar undanfarna mįnuši og mį nefna eftirfarandi:

1. Raungengi krónunnar kann aš hafa veriš oršiš hęrra en samrżmdist langtķmajafnvęgi ķ žjóšarbśskapnum og ašlögunin brotist fram ķ lękkun gengis.
2. Ójafnvęgi ķ žjóšarbśskapnum sem birst hefur ķ óvenjumiklum višskiptahalla er lķklegt til aš hafa grafiš undan stöšugleika gengisins žegar fjįrmögnun višskiptahallans tók aš žyngjast.
3. Atburšir eins og sjómannaverkfall o.fl kunna aš hafa valdiš tķmabundinni truflun į innstreymi gjaldeyristekna og aukiš svartsżni um horfur ķ žjóšarbśskapnum og leitt til lęgri vęntrar jafnvęgisstöšu gengisins.
4. Loks er hugsanlegt aš um yfirskot hafi veriš aš ręša eins og algengt er į gjaldeyrismarkaši. Višbrögš markašsašila rįšast žį hugsanlega af vęntingum um gengisžróun sem aš einhverju leyti kann aš byggja į ofmati į žörf fyrir ašlögun gengis, en einnig į "sjįlfmagnandi" vęntingum um slķk višbrögš annarra markašsašila.

Hvernig fyrsti žįtturinn er metinn helgast nokkuš af skilningi į langtķmajafnvęgi raungengis. Sešlabankinn er enn žeirrar skošunar aš fįtt bendi til žess aš raungengi krónunnar hafi vikiš umtalsvert frį žeirri stöšu sem žaš hneigist aš til langs tķma litiš. Jafnvel žótt raungengiš hafi hękkaš umtalsvert į undanförnum įrum vék žaš mun minna frį sögulegri mešalstöšu en oft įšur į ofžensluskeišum, jafnvel žegar žaš nįši hįmarki į fyrri hluta sl. įrs. Ķ byrjun jśnķ ķ įr męldist raungengi į veršlagskvarša hins vegar hiš lęgsta frį žvķ ķ jśnķ įriš 1983. Ķ ljósi sögulegrar reynslu veršur aš telja ólķklegt aš svo lįgt raungengi geti stašist til lengdar og aš žaš muni hękka į nż, annaš hvort fyrir tilstilli gengishękkunar, eša aukinnar veršbólgu, nema hvort tveggja komi til.

Žótt rķk įstęša sé til aš ętla aš nśverandi raungengi sé oršiš lęgra en žaš hefur tilhneigingu til aš vera aš mešaltali til langs tķma er ekki sjįlfgefiš aš gengishękkun sé į nęsta leiti af sjįlfsdįšum. Svo mikiš ójafnvęgi var oršiš ķ žjóšarbśskapnum į sl. įri aš lįnsfjįrinnstreymi sem nam fimmtungi landsframleišslunnar og endurtekin inngrip Sešlabankans megnušu ekki aš hamla gegn lękkun į gengi krónunnar. Eins mikil žörf fyrir erlent lįnsfé og var į sl. įri, bęši til fjįrmagna višskiptahallann og halla į jöfnuši beinnar fjįrfestingar og veršbréfafjįrfestingar, bżšur heim hęttu į gengisóstöšugleika. Verši fjįrmögnun višskiptahallans tregari en įšur getur žaš grafiš undan gengi gjaldmišils įšur en innlend eftirspurn dregst nęgilega mikiš saman til aš létta žrżstingi af genginu. Žrżstingur į gengi gjaldmišla er žvķ oft hvaš mestur žegar byrjar aš draga śr halla į utanrķkisvišskiptum, eins og ótvķrętt viršist vera aš gerast hér į landi um žessar mundir. Žegar mjög mikiš ójafnvęgi hefur veriš ķ žjóšarbśskapnum getur gengiš žvķ lękkaš töluvert nišur fyrir žaš sem samrżmist ašstęšum žegar hann er ķ žokkalegu jafnvęgi.

Eflaust hefur sjómannaverkfalliš stušlaš aš lęgra gengi um tķma. Aš žvķ marki sem žaš hafši bein įhrif į gjaldeyristekjur kann žeirra aš gęta aš einhverju leyti enn. Aš öšru leyti ęttu įhrifin nś aš vera um garš gengin, žvķ ekki veršur séš aš verkfalliš breyti efnahagshorfum til nęstu įra svo umtalsvert séš. Įhrif dekkri horfa ķ sjįvarśtvegi ķ kjölfar nżlegrar skżrslu Hafrannsóknarstofnunar munu hins vegar lķklega vara lengur.

Frį žvķ aš gengi krónunnar fór į flot hefur žaš nokkrum sinnum lękkaš mjög hratt į skömmum tķma en lękkunin sķšan gengiš tķmabundiš til baka. Ķ sumum tilvikum viršist sem um yfirskot hafi veriš aš ręša sem hafi helgast fremur af óljósum vęntingum markašsašila og mjög tķmabundnum ašstęšum į markaši en undirliggjandi hagžróun. Hętta į įkvešinni sjįlfmögnun er mikil žegar gengi gjaldmišils įkvaršast ķ mjög litlum višskiptum fįrra ašila. Sešlabankinn og višskiptavakar į millibankamarkaši kanna nś hvort bęta megi fyrirkomulag gjaldeyrismarkašarins og meš žvķ draga śr hęttu į slķkum višburšum.

Žótt ķ mörgum tilfellum sé erfitt aš fullyrša hvaš raunverulega hafi bśiš aš baki einstökum hrinum gengislękkana sl. įr er ljóst aš efnahagslegar ašstęšur voru meš žeim hętti aš ekki žurfti aš koma į óvart aš gengi krónunnar lękkaši. Telja veršur aš žjóšhagslegt ójafnvęgi hafi veriš helsti įhrifavaldur gengisžróunarinnar sl. tólf mįnuši, hvaš sem einstökum atvikum og skemmri hrinum lķšur. Žjóšhagslegt ójafnvęgi sķšustu įra hlaut aš leiša til ašlögunar eftir annarri eša bįšum tveggja leiša: Annars vegar var hugsanlegt aš nęgilega dragi śr vexti innlendrar eftirspurnar til žess aš nęgur afgangur verši į vöru- og žjónustujöfnuši til aš standa undir a.m.k. hluta af vaxtagreišslum af erlendum lįnum umfram tekjur af erlendum eignum landsmanna. Hins vegar gat ašlögunin įtt sér staš fyrir tilstilli lęgra gengis. Frį sjónarmiši Sešlabankans er seinni leišin óęskilegri, žar sem hśn leišir til meiri veršbólgu en hin fyrri.

Getu bankans til aš hafa įhrif į gengisžróunina eru hins vegar takmörk sett og snemma į žessu įri varš ljóst aš kostnašur žess aš reyna aš halda gengi krónunnar stöšugu gęti oršiš óbęrilega hįr. Žaš śtilokar žó ekki afskipti bankans af gjaldeyrismarkašnum telji hann žau lķkleg til žess aš skila tilętlušum įrangri og vera naušsynleg frį sjónarhóli veršlagsstöšugleika eša stöšugleika fjįrmįlakerfisins.

Sešlabankinn hefur ķtrekaš varaš viš žvķ aš žaš mikla ójafnvęgi ķ žjóšarbśskapnum sem birtist ķ miklum višskiptahalla gęti aš lokum grafiš undan gengi krónunnar meš óheppilegum afleišingum fyrir bęši veršstöšugleika og fjįrmįlalegan stöšugleika. Ķ Peningamįlum 2000/1, sem komu śt ķ febrśar į sķšasta įri, sagši aš "(m)ikill višskiptahalli og tiltölulega viškvęm erlend skammtķmastaša žjóšarbśsins eru...veikleikamerki...Hęttan er aš mikill višskiptahalli grafi til lengdar undan trausti į efnahagsstefnuna og gengi krónunnar". Ķ Peningamįlum 2000/4, sem śt komu ķ nóvember sl., var dregin sś įlyktun af reynslu annarra žjóša sem gengiš hafa ķ gegnum įlķka tķmabil ofženslu og višskiptahalla aš "töluvert sįrsaukafullrar ašlögunar sé žörf, jafnvel žótt komist verši hjį alvarlegri kreppu". Einnig mį minna į aš ķ inngangsgrein Peningamįla 2001/1 er bent į aš "žótt hįtt raungengi sé ekki meginorsök višskiptahallans gętu afleišingar hans eigi aš sķšur oršiš ótķmabęr lękkun į gengi krónunnar og meiri veršbólga en ęskilegt er".

Į sķšasta įri nam višskiptahallinn 68,2 ma.kr. Til višbótar kom śtstreymi vegna beinna erlendra fjįrfestinga og veršbréfafjįrfestingar sem nam 64,5 ma.kr. Žvķ žurfti samtals gjaldeyrisinnstreymi meš erlendum lįntökum upp į 133,4 ma.kr., eša 11,1 ma.kr. į mįnuši, til aš koma ķ veg fyrir žrżsting į gengi krónunnar. Um leiš og žetta innstreymi varš tregara, m.a. vegna minni bjartsżni og meiri mešvitundar um gengisįhęttu, skapašist žrżstingur į gengi krónunnar sem ekki var hęgt aš standa į móti meš gjaldeyrisinngripum Sešlabankans einum saman. Žetta er aš mati bankans meginįstęša žess aš gengi krónunnar hefur falliš į undanförnum misserum.


Veršbólguhorfur
Sešlabankinn birtir veršbólguspįr fjórum sinnum į įri ķ riti sķnu Peningamįlum. Sķšasta opinbera veršbólguspį Sešlabankans birtist ķ Peningamįlum ķ byrjun maķ sl. Hśn byggšist į tiltękum upplżsingum 26. aprķl sl. Spįin var eins og venja hefur veriš byggš į žeirri forsendu aš gengi héldist óbreytt frį žeim degi til loka spįtķmans. Samkvęmt spįnni hefši veršbólga į seinni hluta įrsins oršiš mjög nįlęgt efri žolmörkum og sķšan fariš tķmabundiš śt fyrir žau ķ upphafi nęsta įrs eftir lękkun žolmarkanna ķ 4½%. Hśn hefši hins vegar veriš į nišurleiš og veriš komin inn fyrir mörk į fyrri hluta įrsins. Aš teknu tilliti til óvissu var žvķ hugsanlegt aš veršbólgan fęri śt fyrir žolmörkin žegar į žessu įri. Sķšan spįin var gerš hefur gengi krónunnar lękkaš um nęrri 8½%, eins og įšur er fram komiš, og hękkanir vķsitölu neysluveršs ķ maķ og jśnķ voru töluvert umfram žaš sem samrżmdist spįnni. Veršbólgan er žvķ žegar komin śt fyrir žolmörkin.

Sešlabankinn mun ekki birta eiginlega veršbólguspį ķ žessari greinargerš, heldur fjalla um veršlagshorfur ķ megindrįttum meš tilliti til žolmarka veršbólgumarkmišsins og aš gefnu óbreyttu gengi og peningastefnu. Endurmat į veršbólguhorfum m.v. gengi krónunnar 15. jśnķ sl. og ķ ljósi sķšustu hękkana vķsitölu neysluveršs bendir til žess aš draga muni śr mįnašarlegum hękkunum vķsitölu neysluveršs ef gengi krónunnar lękkar ekki frekar. Tólf mįnaša taktur veršbólgunnar mun hins vegar halda įfram aš vaxa, a.m.k. fram į haustiš. Er žó gert rįš fyrir aš hśsnęšisverš haldi įfram aš lękka og aš bensķnverš hafi nįš toppi og muni lękka śt žetta įr ķ samręmi viš framvirkt verš į alžjóšlegum bensķnmörkušum. Žvķ eru mjög litlar lķkur į aš veršbólgan fari nišur fyrir efri žolmörk į žessu įri ef gengi krónunnar hękkar ekki į nęstu vikum og mįnušum. Samkvęmt yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar og Sešlabankans ķ mars sl. lękka žolmörkin ķ byrjun nęsta įrs ķ 4½%. Verulegar lķkur viršast į aš veršbólgan verši fyrir ofan žau mörk mest allt nęsta įr haldist gengi krónunnar jafn lįgt og žaš er nś, og er žį gert rįš fyrir aš ekki komi til launabreytinga į įrinu umfram nśgildandi kjarasamninga og įętlaš launaskriš. Mišaš viš óbreytt gengi, óbreytta peningastefnu og žęr žjóšhagslegu forsendur sem mišaš var viš ķ sķšustu veršbólguspį bankans gęti žaš dregist fram į fyrstu mįnuši įrsins 2003 aš veršbólgan fari undir efri žolmörkin į nż, sem žį verša 4%.

Forsenda žess aš žetta gangi eftir er aš tķmabundin aukning veršbólgu festi ekki rętur ķ veršbólguvęntingum almennings. Gerist žaš er hętta į aš veršbólgan verši žrįlįtari en reiknaš var meš aš framan. Ef t.d. launasamningar verša endurskošašir į fyrri hluta nęsta įrs og samiš um meiri launahękkanir en ķ gildandi samningum gęti veršbólga hęglega oršiš töluvert meiri. Komi auk žess til nżrra virkjunarframkvęmda er hętt viš aš framleišsluspenna aukist į nż og żti undir veršbólgu į įrinu 2003. Į móti kemur aš erlend fjįrmögnun žessara framkvęmda leišir til fjįrmagnsinnstreymis, sem stušlar aš hęrra gengi. Į hinn bóginn er hugsanlegt aš kólnun hagkerfisins sé vanmetin. Hagvöxtur gęti žį oršiš töluvert minni į žessu įri og žvķ nęsta en gert var rįš fyrir ķ nżrri žjóšhagsspį Žjóšhagsstofnunar. Žaš hefši ķ för meš sér minni framleišsluspennu, eša jafnvel nokkurn framleišsluslaka og meira atvinnuleysi. Viš slķkar ašstęšur eru meiri lķkur į aš veršbólgumarkmiš bankans nįist į įrinu 2003, sérstaklega ef hękkun launa nęstu misseri veršur innan ramma gildandi launasamninga.

Komi ekki til breytinga į nśgildandi kjarasamningum eru žvķ enn horfur į aš veršbólga verši nįlęgt 2½% um mitt įr 2003, jafnvel žótt gengi krónunnar hękki ekki frį žvķ sem nś er. Veršbólguįhrif lękkunar gengis krónunnar aš undanförnu verša žį yfirstašin og umframeftirspurnin og framleišsluspennan sem rķkt hefur ķ žjóšarbśskapnum į undanförnum misserum aš fullu hjöšnuš.

Ķ ljósi žessi hve lįgt raungengi krónunnar er oršiš er ólķklegt aš gengi krónunnar lękki til langframa umfram žaš sem oršiš er, nema veršbólga og veršbólguvęntingar skjóti rótum. Hugsanleg endurskošun kjarasamninga į nęsta įri og vķxlhękkanir launa, veršlags og erlendra gjaldmišla er žvķ stęrsta ógnin viš veršbólgumarkmišiš. Eitt helsta verkefni peningstefnunnar og annarrar hagstjórnar er aš bęgja žeirri ógn frį.

Żmislegt gęti stušlaš aš minni veršbólgu į nęstu misserum en hér hefur veriš reiknaš meš. Žar ber fyrst aš telja hękkun į gengi krónunnar. Hrašari minnkun framleišsluspennu og minni spenna į vinnumarkaši myndu einnig leggjast į sömu sveif. Žį gęti hśsnęšisverš lękkaš meira en reiknaš er meš. Meiri vöxtur framleišni en hér er reiknaš meš myndi einnig hafa jįkvęš įhrif. Žessir žęttir eru einnig lķklegir til aš draga śr lķkum į uppsögn gildandi kjarasamninga. Hagstjórn og stefna stjórnvalda ķ efnahagsmįlum žurfa žvķ aš leitast viš aš hafa įhrif į žį.

Stefnan ķ peningamįlum og önnur hagstjórn
Sešlabankinn tilkynnti lękkun stżrivaxta sinna um ½ prósentustig ķ 10,9% žann 27. mars sl. Lękkunin var įkvešin ķ ljósi žess aš ótvķręš merki voru komin fram um aš vöxtur innlendrar eftirspurnar var aš hjašna verulega, horfur voru į aš framleišsluspenna myndi slakna į komandi misserum og ašhaldsstig peningastefnunnar, eins og žaš kęmi fram ķ raunvöxtum Sešlabankans, vęri oršiš meira en žyrfti til aš nį veršbólgumarkmiši bankans. Eftir vaxtalękkun bankans hafa merki um aš ofžensla sé aš hjašna oršiš enn skżrari, einkum ķ tölum um veltu, skattinnheimtu og innflutning. Ofžensla er žó enn til stašar og innlend eftirspurn er meiri en samrżmist jafnvęgi ķ žjóšarbśskapnum, enda višskiptahalli enn verulegur og vinnumarkašur spenntur. Sumar forsendur vaxtalękkunarinnar hafa hins vegar breyst verulega og skiptir žar mestu aš gengi krónunnar hefur lękkaš um rśm 13% og veršbólga og veršbólguvęntingar hafa aukist verulega. Žetta kemur fram ķ töflu 3 sem ber saman ašstęšur 27. mars og nś um mišjan jśnķ.

Tafla yfir ašstęšur ķ peningamįlum 27. mars og 15. jśnķ

 

Meš auknum veršbólguvęntingum hafa raunvextir Sešlabankans lękkaš mun meira en aš var stefnt meš vaxtalękkuninni 27. mars sl. Eftir lękkunina žį voru žeir 6,7% en eru nś tęplega 4½%. Žótt nokkur frekari lękkun raunvaxta hafi veriš réttlętanleg ķ ljósi sterkari merkja um minni eftirspurnaržrżsting ķ hagkerfinu er žetta meiri slökun ašhalds en ęskilegt er žar sem veršbólga er nś komin upp fyrir efri žolmörk. Viš slķkar ašstęšur hlżtur peningastefnan fyrst og fremst aš taka miš af veršbólgumarkmišinu og hefur lķtiš sem ekkert svigrśm til aš milda hugsanlegan samdrįtt ķ efnahagslķfinu. Hafa ber ķ huga aš meiri hjöšnun eftirspurnar stušlar aš minni veršbólgu og dregur śr lķkum į uppsögn kjarasamninga į nęsta įri.

Žótt żmislegt męli žannig meš hękkun vaxta hefur Sešlabankinn įkvešiš aš halda žeim óbreyttum aš sinni. Žetta gerir bankinn ķ trausti žess aš hjöšnun eftirspurnar verši tiltölulega ör į nęstunni, višskiptahallinn minnki og aš sś žróun muni styšja viš gengi krónunnar. Įkvöršun um aš halda vöxtum óbreyttum er einnig tekin ķ ljósi žess aš żmislegt bendir til žess aš mjög hįir vextir geti grafiš undan stöšu fjįrmįlastofnana. Bankinn mun hins vegar endurskoša žessa įkvöršun ķ ljósi framvindunnar. Komi t.d. til endurskošunar į kjarasamningum meš auknum lķkum į aš skrśfa veršlagshękkana, launahękkana og gengislękkunar nįi fótfestu kann hękkun vaxta aš verša óhjįkvęmileg. Verši hjį slķku komist munu veršbólguįhrif nżlegrar gengislękkunar hins vegar smįm saman fjara śt og enn frekar ef gengi tekur aš hękka į nż. Žaš aš veršbólguvęntingar skuli nś vera um eša yfir 6% sżnir hins vegar aš įstęša er til aš vera į varšbergi gagnvart žróun sem gęti oršiš til žess aš veršbólguskrśfa fęri ķ gang. Bankinn mun žvķ fylgjast nįiš meš gangi mįla.

Til lengdar ręšur stefnan ķ peningamįlum mestu um veršbólgustigiš. Önnur hagstjórn, įkvaršanir ķ launamįlum, virkni markaša og samkeppnisstig geta hins vegar haft įhrif į veršbólguna tķmabundiš og rįša śrslitum um hversu kostnašarsamt žaš mun reynast ķ formi framleišslutaps og atvinnuleysis aš nį tilteknu veršbólgumarkmiši. Sé rķkisfjįrmįlum t.d. beitt ķ žvķ skyni aš örva eftirspurn og atvinnustig į sama tķma og peningastefnan leitast viš aš draga śr eftirspurn ķ žvķ skyni aš vinna gegn veršbólgu, munu raunvextir og raungengi verša mun hęrri en ella og ašlögunaržunginn lenda į śtflutnings- og samkeppnisgreinum. Sé samiš um launahękkanir umfram framleišniaukningu og veršbólgumarkmiš Sešlabankans veršur hann knśinn til žess aš hękka vexti meira en ella og veršbólgumarkmišiš nęst viš hęrra atvinnuleysisstig en ella žyrfti. Aukist samkeppni žrżstir žaš nišur veršlagi. Žaš getur sķšan haft jįkvęš įhrif į veršbólguvęntingar og ekki žarf eins mikiš ašhald aš innlendri eftirspurn til aš nį tilteknu veršbólgumarkmiši.

Sešlabankinn varar viš aš nś sé gripiš til eftirspurnaraukandi ašgerša ķ rķkisfjįrmįlum eša į öšrum svišum. Žótt eftirspurnaržrżstingur sé aš hjašna er innlend eftirspurn enn mun meiri en samrżmist jafnvęgi ķ žjóšarbśskapnum. Minni eftirspurn ķ hagkerfinu og slökun spennu į vinnumarkaši eru forsendur žess aš veršbólga hjašni meš varanlegum hętti. Eftirspurnarhvetjandi ašgeršir nś myndu žvķ vinna gegn veršbólgumarkmiši bankans og knżja hann til aš halda vöxtum hęrri en ella. Hann telur žvķ aš umbętur ķ skattamįlum megi ekki viš nśverandi ašstęšur skerša tekjur rķkissjóšs į heildina litiš og aš žęr eigi aš miša aš žvķ aš auka hvata til sparnašar og styrkja frambošshliš hagkerfisins. Lękkun skatta į fyrirtęki sem mętt yrši meš öšrum sköttum gęti samrżmst žessu.

Sešlabankinn telur aš viš nśverandi ašstęšur eigi stjórnvöld aš leggja įherslu į ašgeršir sem styrkja frambošshliš hagkerfisins, ž.e. auka framboš framleišslužįtta (vinnuafls og fjįrmagns) og auka framleišni og ašgeršir sem stušla aš hękkun gengis krónunnar. Aukiš innstreymi erlends fjįrmagns vegna einkavęšingar og uppbyggingar atvinnustarfsemi įsamt hjöšnun višskiptahalla munu stušla aš hęrra gengi krónunnar. Į móti kemur aš umfangsmiklar stórišjuframkvęmdir auka framleišsluspennu, eins og fjallaš er um ķ kaflanum um veršlagshorfur. Tķmasetning žeirra og mótvęgisašgeršir skipta žvķ mįli fyrir veršlagsžróunina. Allar ašgeršir stjórnvalda sem stušla aš aukinni samkeppni og lękkun veršlags įn veikingar į stöšu rķkissjóšs myndu einnig styšja viš veršbólgumarkmiš Sešlabankans.


 

 

Nr. 24/2001
22. jśnķ 2001

 

 





© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli