Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


29. mars 2001
Greinargerš um veršbólgumarkmiš og breytta gengisstefnu

Ķ ašdraganda įkvöršunar um aš taka upp nżja hętti viš stjórn peningamįla og ķ tengslum viš undirbśning yfirlżsingar rķkisstjórnarinnar og Sešlabanka Ķslands 27. mars 2001 var m.a. tekin saman eftirfarandi greinargerš til nįnari skżringar į žvķ sem felst ķ hinni nżju tilhögun.


Greinargerš um veršbólgumarkmiš og breytta gengisstefnu

Rķkisstjórn Ķslands og Sešlabanki Ķslands hafa įkvešiš aš gera breytingar į fyrirkomulagi stjórnar peningamįla hér į landi sem taka gildi frį og meš 28. mars 2001. Meginatriši žessara breytinga felast ķ žvķ aš 2½% veršbólgumarkmiš veršur meginvišmiš peningastefnunnar og aš vikmörk gengisstefnunnar eru afnumin. Sett eru žolmörk į veršbólguna sem nema 1½% ķ hvora įtt, en efri mörkin verša vķšari fyrstu tvö įrin. Samfara žessum breytingum veitir rķkisstjórnin Sešlabankanum fullt svigrśm til aš beita tękjum sķnum til aš nį veršbólgumarkmišinu og lżsir žvķ yfir aš hśn hyggist leggja fram frumvarp til laga um Sešlabanka Ķslands sem mun lögfesta žessar įkvaršanir. Sjį nįnar yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar og Sešlabankans um žetta efni. Hér į eftir eru žessar breytingar śtskżršar frekar.

Meginmarkmiš peningastefnunnar
Meš žvķ aš gera veršstöšugleika formlega aš meginmarkmiši stjórnar peningamįla er formfestur sį skilningur aš meginverkefni Sešlabankans sé aš stušla aš stöšugu veršlagi. Veršbólga er til langs tķma peningalegt fyrirbęri og žvķ er rökrétt aš endanlegt markmiš peningastefnunnar sé stöšugt veršlag.

Meš žvķ aš taka upp formlegt veršbólgumarkmiš sem kjölfestu peningastefnunnar er stefnt aš žvķ aš formfesta veršstöšugleika sem meginmarkmiš peningastefnunnar. Markmiš breytinganna er einnig aš tryggja opnari og skilvirkari stjórn peningamįla sem stušla į aš efnahagslegum langtķmastöšugleika og aukinni hagsęld til frambśšar.

Ę fleiri rķki hafa į undanförnum įrum tekiš upp formlegt veršbólgumarkmiš. Mešal išnrķkja hafa Įstralķa, Bretland, Kanada, Nżja Sjįland, Sviss og Svķžjóš tekiš upp formlegt veršbólgumarkmiš. (Noregur bęttist ķ hópinn ķ dag 29. mars 2001.) Mešal annarra rķkja mį nefna Brasilķu, Chķle, Ķsrael, Pólland, Sušur-Afrķka, Tékkland og Tęland. Umręša um upptöku formlegs veršbólgumarkmišs er einnig komin langt ķ mörgum öšrum löndum. Meš nokkrum rökum mį einnig segja aš bandarķski sešlabankinn og Sešlabanki Evrópu fylgi slķkri stefnu žó peningastefna žeirra beri einnig önnur einkenni.

Ķ samręmi viš lög sešlabanka ķ nįgrannarķkjunum, ž.į m. ķ rķkjum meš formlegt veršbólgumarkmiš, er einnig gert rįš fyrir žvķ aš Sešlabankinn tryggi fjįrmįlalegan stöšugleika og framgang meginmarkmiša efnahagsstefnu rķkisstjórnarinnar aš svo miklu leyti sem bankinn telur žaš ekki ganga gegn meginmarkmiši sķnu um veršstöšugleika.

Veršbólgumarkmiš Sešlabankans
Veršbólgumarkmiš Sešlabankans gerir rįš fyrir žvķ aš 2½% įrleg veršbólga geti samrżmst langtķmamarkmišinu um stöšugt veršlag. Mešal išnrķkja er algengast aš setja veršbólgumarkmišiš viš 2%. Bretland hefur žó vališ žį leiš aš miša viš 2½% og sum önnur rķki, eins og Brasilķa og Sušur-Afrķka, hafa jafnvel mišaš viš meiri veršbólgu. Ķ ljósi žess aš Bretland er helsta višskiptaland Ķslands og veršbólga ķ helstu višskiptalöndum landsins er aš mešaltali um 2½%, žykir rétt aš veršstöšugleiki verši skilgreindur sem 2½% veršbólga.

Meš žessum breytingum hęttir Sešlabankinn aš nota gengi krónunnar sem millimarkmiš og akkeri peningastefnunnar. Žess ķ staš fęr endanlegt markmiš stjórnar peningamįla meira vęgi og veršur framkvęmd peningastefnunnar ķ raun žannig aš veršbólguspį bankans tekur hlutverk millimarkmišs stefnunnar.

Peningastefnan virkar žį žannig ķ raun aš Sešlabankinn gerir veršbólguspį mišaš viš óbreytta stefnu ķ peningamįlum. Sé spįš veršbólga (t.d. til nęstu tveggja įra) utan marka veršbólgumarkmišsins ber bankanum aš bregšast viš meš ašgeršum ķ peningamįlum.

Sjįlfstęši Sešlabankans
Til aš tryggja trśveršugleika veršbólgumarkmišs Sešlabankans žarf bankinn aš hafa fullt sjįlfstęši til aš beita tękjum sķnum til aš vinna aš žvķ markmiši. Žannig veršur ašilum į fjįrmįla-, vöru- og vinnumarkaši fullkomlega ljóst aš bankinn hafi fullt svigrśm til aš nį veršbólgumarkmiši sķnu.

Rannsóknarnišurstöšur og reynsla margra rķkja benda til žess aš betri įrangri megi aš jafnaši nį ķ stjórn peningamįla ef įkvaršanir ķ peningamįlum eru teknar af sjįlfstęšum sešlabanka sem ekki er undir žrżstingi pólitķskra valdhafa. Ķ ljósi žessa hefur fjöldi rķkja į sķšustu tķu įrum aukiš sjįlfstęši sešlabanka sinna verulega.

Aukiš sjįlfstęši Sešlabankans er ķ fyrstu stašfest meš sameiginlegri yfirlżsingu rķkisstjórnar og Sešlabanka. Breytingar į lögum bankans sem lśta aš sjįlfstęši hans eru sķšan rįšgeršar svo fljótt sem aušiš er. Žetta er ķ meginatrišum samskonar atburšarrįs og ķ mörgum rķkjum sem tekiš hafa upp veršbólgumarkmiš, eins og t.d. Bretland og Svķžjóš.

Višmišunarvķsitala
Veršbólgumarkmiš Sešlabankans mišast viš 12 mįnaša breytingu vķsitölu neysluveršs sem męld er af Hagstofu Ķslands. Mörg rķki, t.d. Kanada, Bretland og Tékkland, hafa kosiš aš miša veršbólgumarkmišiš formlega viš einhverskonar męlikvarša į undirliggjandi veršbólgu, ž.e.a.s. vķsitölu neysluveršs aš undanskildum żmsum sveiflukenndum lišum eša žįttum sem ekki er tališ heppilegt aš hafi įhrif į peningastefnuna. Ķ žeim löndum žar sem stefnan mišast formlega viš vķsitölu neysluveršs er einnig höfš hlišsjón af męlikvöršum į undirliggjandi veršbólgu viš įkvöršun peningastefnunar.

Vķsitala neysluveršs hefur žann kost aš vera vel žekkt, hśn į sér langa sögu, er męld tķmanlega og er aldrei endurskošuš. Hśn er žvķ aušskiljanleg almenningi og nżtur trausts. Ókosturinn viš aš nota hana svo sem hér er rįšgert er hins vegar sį aš hśn inniheldur żmsa žętti sem eru utan įhrifasvišs peningastefnunnar og hafa einungis tķmabundin įhrif į veršbólgu. Žar mį t.d. nefna verš sem eru hįš opinberum įkvöršunum, óbeina skatta, višskiptakjarasveiflur og nišurgreišslur. Žessir žęttir eru žvķ oft undanskildir viš mat į undirliggjandi veršbólgu sem notast viš śtfęrslu peningastefnunnar.

Ķ sumum löndum hefur vaxtakostnašur hśsnęšislįna bein įhrif į hśsnęšisliš vķsitölunnar žannig aš įhrif vaxtahękkana męlast sem tķmabundin hękkun vķsitölu neysluveršs. Žar sem žessi ašferš viš mat į hśsnęšiskostnaši er notuš eru žessi vaxtaįhrif žvķ oft einnig undanskilin viš śtreikning į undirliggjandi veršbólgu.

Žar sem vķsitala neysluveršs nżtur trausts og er vel žekkt mešal almennings žykir rétt aš miša veršbólgumarkmišiš hér į landi viš žį vķsitölu. Einnig skiptir mįli aš verštrygging fjįrskuldbindinga mišast viš žessa vķsitölu og žvķ yrši erfitt aš fęra rök fyrir žvķ aš miša peningastefnuna viš ašra vķsitölu. Žar aš auki mį nefna aš ofangreint vandamįl viš mat į hśsnęšisliš vķsitölunnar į ekki viš hér į landi.

Sešlabankinn mun eigi aš sķšur fara žess į leit viš Hagstofu Ķslands aš hśn reikni śt eina eša fleiri vķsitölur sem nota mį til aš meta undirliggjandi veršlagsžróun. Sešlabankinn mun hafa hlišsjón af slķkum vķsitölum viš mat į stöšu veršlagsmįla og framkvęmd peningastefnunnar.
 
Žegar reynsla er fengin af męlikvöršum undirliggjandi veršlags kann aš vera įstęša til aš taka meira miš af žeim viš mótun peningastefnunnar.

Žolmörk veršbólgumarkmišsins
Žótt aš jafnaši sé stefnt aš 2½% įrlegri veršbólgu hefur peningastefnan įkvešiš svigrśm, žar sem óraunhęft er aš gera rįš fyrir aš Sešlabankinn hafi svo fullkomna stjórn į veršbólgu aš hann geti öllum stundum haldiš henni ķ 2½%. Žvķ er gert rįš fyrir ±1½% žolmörkum fyrir veršbólgumarkmišiš, ž.e. veršbólgu milli 1-4%. Žolmörkin gefa einnig fęri į žvķ aš leyfa skammlķf frįvik frį veršbólgumarkmišinu sem gęti veriš heppilegt viš vissar ašstęšur. T.d. getur veriš réttlętanlegt aš hleypa įhrifum skammvinnra frambošsskella tķmabundiš śt ķ veršlag til aš koma ķ veg fyrir óžarflega miklar sveiflur ķ hagvexti og atvinnu. Žau gefa Sešlabankanum einnig svigrśm til aš vinna aš žvķ aš jafna sveiflur ķ hagvexti og atvinnu aš svo miklu leyti sem hann telur žaš ekki ógna meginmarkmiši peningastefnunnar um veršstöšugleika.

Ķ öšrum išnrķkjum eru žessi žolmörk yfirleitt žrengri, aš jafnaši ±1%. Rökin fyrir žvķ aš leyfa vķšari žolmörk hér į landi eru žrenns konar. Ķ fyrsta lagi er Ķsland lķtiš opiš hagkerfi žar sem sveiflur ķ višskiptakjörum geta haft töluverš skammtķmaįhrif į veršlag. Žar sem efnahagsbśskapur Ķslands er nokkuš sveiflukenndur gęti veriš erfitt og jafnvel óęskilegt fyrir Sešlabankann aš reyna aš bregšast viš öllum sveiflum ķ veršlagi sem stafa t.d. af utanaškomandi sveiflum ķ višskiptakjörum. Slķk višbrögš gętu haft ķ för meš sér óžarflega mikinn kostnaš ķ formi minni hagvaxtar og atvinnu. Ķ öšru lagi mišast veršbólgumarkmišiš viš vķsitölu neysluveršs sem inniheldur sveiflukennda liši sem Sešlabankinn hefur lķtil tök į aš bregšast viš. Aš lokum er mjög mikilvęgt aš reyna aš lįgmarka lķkur į žvķ aš Sešlabankanum takist ekki aš halda veršbólgu innan žolmarka strax ķ upphafi fyrirkomulagsins žegar veriš er aš byggja upp trśveršugleika žess. Geršist žaš vęri mikil hętta į žvķ aš trśveršugleiki tapašist. Žegar meiri reynsla er komin į stefnuna er sķšur hętta į žvķ aš trśveršugleiki hennar skašist žótt veršbólga fari tķmabundiš śt fyrir mörkin. Žvķ gętu skapast forsendur sķšar meir til aš žrengja mörkin.

Nešri žolmörk veršbólgumarkmišsins eiga aš undirstrika aš Sešlabankanum er einnig ķ mun aš koma ķ veg fyrir veršhjöšnun sem getur haft alvarleg įhrif į gangverk hagkerfisins. Margvķsleg rök eru fyrir žvķ aš miša nešri žolmörkin viš hęrra veršbólgustig en sem nemur 0% veršbólgu. Rannsóknir benda til žess aš vķsitala neysluveršlags ofmeti meš kerfisbundnum hętti raunverulegar veršbreytingar, auk žess sem svo lķtil veršbólga getur dregiš śr sveigjanleika vinnu- og fjįrmįlamarkaša.

Žrįtt fyrir ofangreindan sveigjanleika ķ veršbólgumarkmišinu er rétt aš leggja įherslu į aš Sešlabankanum ber įvallt aš stefna aš žvķ aš veršbólga į Ķslandi sé aš jafnaši sem nęst 2½%.

Ašlögunarferill veršbólgumarkmišsins
Žrįtt fyrir aš langtķmamarkmiš peningastefnunnar sé sett sem 2½% įrleg veršbólga er óraunhęft aš gera rįš fyrir žvķ aš Sešlabankinn geti nįš žvķ markmiši strax ķ ljósi žess aš tķminn frį peningamįlaašgeršum žar til įhrifa žeirra fer aš gęta ķ hagkerfinu getur veriš langur og breytilegur. Žvķ getur bankinn haft tiltölulega lķtil įhrif į veršbólgu žessa įrs nema aš svo miklu leyti sem ašgeršir hans hafa įhrif į gengi krónunnar.

Sķšasta veršbólguspį Sešlabankans gerir rįš fyrir u.ž.b. 4½% veršbólgu frį upphafi til loka žessa įrs og um 2,7% veršbólgu frį upphafi til loka įrs 2002 sem er nokkuš meiri veršbólga en samrżmist langtķmamarkmišinu. Ašlögunarferill veršbólgumarkmišsins gerir žvķ rįš fyrir aš bankinn skuli stefna aš 2½% veršbólgu en aš efri mörk stefnunnar verši vķšari til aš byrja meš en 1½% žolmörkin sem tilgreind eru aš ofan. Žannig verša efri mörkin į žessu įri 3½%, ž.e.a.s. 6% veršbólga yfir įriš og 2% įriš 2002, ž.e.a.s. 4½% veršbólga yfir įriš. Nešri mörk veršbólgumarkmišsins verša įvallt 1% veršbólga ķ samręmi viš ofangreind 1½%  nešri mörk.

Slķkur ašlögunarferill žekkist vķša ķ žeim löndum sem tekiš hafa upp veršbólgumarkmiš meš hęrri veršbólgu en tališ var įsęttanlegt mišaš viš langtķmamarkmišiš um veršstöšugleika.

Gengi krónunnar
Meš ofangreindum breytingum eru formleg vikmörk gengisstefnunnar afnumin. Afnįm nśverandi vikmarka er ķ raun ešlilegt framhald į žeirri žróun sem hófst įriš 1995 žegar vikmörk gengisstefnunnar voru vķkkuš śr ±2¼% ķ ±6% og sķšan ķ ±9% snemma įrs 2000.

Ķ afnįmi vikmarkanna felst aš Sešlabankinn mun ekki lengur miša peningastefnuna viš aš halda gengi krónunnar stöšugu. Gengi krónunnar mun žvķ rįšast ķ meginatrišum į markaši įn sérstakrar ķhlutunar Sešlabankans.

Fyrir lķtiš opiš hagkerfi eins og Ķsland skiptir hins vegar gengi gjaldmišils žess töluveršu mįli fyrir innlenda veršlagsžróun og efnahagslķfiš almennt. Žvķ mun Sešlabankinn eftir sem įšur fylgjast nįiš meš žróun gengisins og bregšast viš gengisžróun aš žvķ leyti sem bankinn telur žaš naušsynlegt til aš nį markmišum sķnum. Hann er žó ekki lengur skuldbundinn til aš halda gengi krónunnar innan įkvešinna marka.

Sešlabankinn mun įfram hafa svigrśm til aš grķpa beint inn ķ žróun gjaldeyrismarkašarins meš kaupum og sölu gjaldeyris telji hann žaš naušsynlegt til aš stušla aš framgangi veršbólgumarkmišsins eša ef hann telur aš gengissveiflur ógni fjįrmįlalegum stöšugleika.

Gagnsęi peningastefnunnar og reikningsskil Sešlabankans
Gagnsęi peningastefnu stušlar aš betri įrangri ķ stjórn peningamįla. Til aš tryggja aš stefnan sé nęgilega gagnsę mun Sešlabankinn meš reglubundnum og greinargóšum hętti skżra žau sjónarmiš sem liggja aš baki įkvöršunum hans. Žannig er almenningi, fyrirtękjum og stjórnvöldum aušveldaš aš meta ašgeršir og įrangur bankans sem draga ętti śr óvissu ķ įkvaršanatöku žeirra.

Gagnsę peningastefna veitir Sešlabankanum jafnframt ašhald og gerir honum erfišara aš vķkja frį settum markmišum žar sem žaš hefši skjótari og alvarlegri įhrif į trśveršugleika hans en ella.

Til aš stušla enn frekar aš auknu gagnsęi peningastefnunnar og styrkja reikningsskil Sešlabankans mun bankinn žurfa aš senda rķkisstjórn greinargerš, sem jafnframt yrši gerš opinber, ķ hvert skipti sem veršbólga fer śt fyrir žolmörk veršbólgumarkmišsins. Žar kęmi fram hver įstęša frįvikanna er aš mati bankans, hvernig bankinn hyggst bregšast viš frįvikunum og hve langan tķma hann telur žaš taka aš nį veršbólgumarkmišinu aš nżju.

Sešlabankinn mun ķ ritum sķnum gera grein fyrir žvķ hvernig til hefur tekist viš aš nį veršbólgumarkmišinu. Jafnframt mun bankastjórn Sešlabankans gera rįšherra, rķkisstjórn og nefndum Alžingis grein fyrir stefnu bankans ķ peningamįlum og mati hans į stöšu og horfum ķ efnahagsmįlum.
 
Veršbólguspįr og žekking į mišlunarferlinu
Mikilvęgur žįttur ķ gagnsęi peningastefnunnar er aš Sešlabankinn birti žęr veršbólguspįr opinberlega sem liggja aš baki įkvöršunum hans ķ peningamįlum. Undanfarin įr hefur bankinn birt veršbólguspį įrsfjóršungslega og sl. įr hefur sś spį veriš tvö įr fram ķ tķmann og birst ķ įrsfjóršungsriti bankans, Peningamįlum. Bankinn mun reyna aš bęta spįgetu sķna, ž.m.t. viš skilyrši sveigjanlegs gengis. Jafnframt mun hann efla mat sitt į helstu įhęttužįttum tengdum spįnni.

Alžjóšlegar rannsóknir benda til žess aš lengd mišlunarferils peningastefnunnar geti veriš frį einu til tveggja įra. Bankinn mun efla rannsóknir sķnar į mišlunarferlinum hér į landi svo aš hann hafi eins góš tök og kostur er į aš meta įhrif ašgerša sinna.

Nįnari upplżsingar veita Birgir Ķsl. Gunnarsson formašur bankastjórnar Sešlabanka Ķslands og Mįr Gušmundsson ašalhagfręšingur bankans ķ sķma 569-9605.

 

 

Nr. 16/2001
29. mars 2001

 





© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli