Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


08. nóvember 2001
Sešlabanki Ķslands lękkar vexti

Bankastjórn Sešlabanka Ķslands hefur įkvešiš aš lękka stżrivexti bankans um 0,8 prósentur.

Ķ dag birtir Sešlabanki Ķslands nżja veršbólguspį og yfirgripsmikiš mat į stöšu og horfum ķ efnahags- og peningamįlum ķ įrsfjóršungsriti sķnu Peningamįlum. Verš­bólguspį Sešlabankans fyrir žrišja įrsfjóršung gekk ķ meginatrišum eftir. Bankinn spįir eigi aš sķšur nokkru meiri veršbólgu į žessu og į nęsta įri vegna meira launa­skrišs og lęgra gengis en mišaš var viš ķ sķšustu spį. Nś er spįš 8½% veršbólgu frį upphafi til loka žessa įrs en 4% į žvķ nęsta samanboriš viš tęplega 3% ķ spį bankans ķ įgśst. Lķkurnar į aš veršbólgumarkmiš bankans nįist į įrinu 2003 eru samt sem įšur meiri nś en įšur žar sem merki um hjöšnun ofženslu eru ótvķręšari og śtlit er fyrir aš framleišsluslaki muni leysa spennu af hólmi žegar lķšur į nęsta įr. Hugsanleg endurskošun kjarasamninga į nęsta įri veldur žó óvissu um framvindu veršlags.

Veršbólguvęntingar męldar meš veršbólguįlagi rķkisskuldabréfa hafa lękkaš aš undanförnu. Veršbólguįlag rķkisskuldabréfa er nś ķ samręmi viš veršbólguspį bankans. Trśin į aš veršbólgumarkmišiš nįist hefur žvķ styrkst. Į sama tķma hefur skammtķmavaxtamunur gagnvart śtlöndum vaxiš verulega. Ašhaldsstig peningastefn­unnar hefur žvķ aukist og voru raunstżrivextir Sešlabankans undir lok október oršnir ķviš hęrri en ķ kjölfar vaxtalękkunar bankans 27. mars sl. Hęrri raunvextir Sešla­bankans, lęgri veršbólguvęntingar, skżr merki um hjöšnun ofženslu, mun minni śt­lįnavöxtur, versnandi efnahagshorfur og vaxtalękkanir ķ višskiptalöndum, horfur į slaka ķ hagkerfinu og sķšast en ekki sķst auknar lķkur į aš veršbólgumarkmiš bankans nįist į įrinu 2003 veldur žvķ aš bankastjórn telur nś tķmabęrt aš lękka vexti į nż. Ašhald peningastefnunnar veršur žó įfram mikiš enda raunvextir bankans um 6½% eftir breytinguna. Sešlabankinn hefur įšur lżst žeirri skošun sinni aš raungengi krón­unnar sé oršiš mun lęgra en žaš jafnvęgisgengi sem reikna mį meš til lengdar. Raungengi krónunnar mun žvķ hękka į nęstu misserum. Hins vegar er óvķst hvenęr žetta gerist og ķ hvaša męli žaš veršur fyrir atbeina hęrra nafngengis krónunnar eša meiri veršbólgu en ķ višskiptalöndum.

Tķmasetning og umfang frekari lękkunar vaxta ręšst nś sem endranęr af framvindunni og žvķ ljósi sem hśn mun varpa į lķkurnar į aš veršbólgumarkmiš bankans nįist įriš 2003. Framlag rķkisfjįrmįlanna veršur mikilvęgt ķ žeim efnum.

Inngangur nóvemberheftis Peningamįla fylgir hér meš. Aš öšru leyti vķsar bankinn til greiningarinnar ķ Peningamįlum. Žau mį nįlgast į heimasķšu bankans (www.sedlabanki.is).

Nįnari upplżsingar veitir Birgir Ķsl. Gunnarsson formašur bankastjórnar Sešlabanka Ķslands ķ sķma 569-9600.

Inngangur

 

Vaxandi lķkur į aš veršbólgumarkmiš bankans nįist 2003
-vextir lękka

 

Žjóšarśtgjöld eru tekin aš dragast saman og frekari lękkun žeirra er naušsynleg til aš eyša framleišsluspennu og nį višskiptahalla nišur į sjįlfbęrt stig. Betra jafnvęgi mun žį komast į ķ ķslenskum žjóšarbśskap og forsendur stöšugleika og lķtillar veršbólgu munu styrkjast. Samdrįttur umsvifa ķ efnahagslķfinu, sem birtast mun į nęsta įri ķ minni landsframleišslu en ķ įr, er óhjįkvęmilegur fylgifiskur žessarar žróunar. Óvķst er hve mikill samdrįtturinn į nęsta įri veršur. Mjög mikill hagvöxtur į įrinu 2000 og į fyrri hluta žessa įrs eykur lķkurnar į snarpari samdrętti en ella.

Żmis merki eru um aš ofžensla sé aš hjašna. Nefna mį samdrįtt ķ innflutningi og ķ veltu ķ verslunargreinum. Žį er mikilvęgt aš gķfurleg śtlįnažensla sķšustu įra er nś aš verulegu leyti hjöšnuš ef horft er framhjį sjįlfvirkri hękkun śtistandandi lįna vegna veršbólgu og lękkunar į gengi. Įn slķkrar uppfęrslu jukust śtlįn innlįnsstofnana į sex mįnušum til loka september ašeins um 5% mišaš viš heilt įr og nokkur samdrįttur varš sķšustu žrjį mįnuši. Vķsbendingar eru reyndar um aš lķfeyrissjóšir og fjįrfestingarlįnasjóšir hafi aukiš śtlįn sķn meira en innlįnsstofnanir sķšustu mįnuši. Eigi aš sķšur bendir flest til žess aš undirliggjandi śtlįnavöxtur lįnakerfisins ķ heild hafi minnkaš verulega. Hjöšnun śtlįnaženslu er vķsbending um frekari hjöšnun eftirspurnar į nęstunni. Vinnumarkašur er enn töluvert spenntur og nįši launaskriš į almennum markaši hįmarki į žrišja įrsfjóršungi. Glögg merki eru hins vegar um aš spenna į vinnumarkaši minnki į komandi mįnušum.

Veršbólguspį Sešlabankans fyrir žrišja įrsfjóršung gekk ķ meginatrišum eftir. Bankinn spįir eigi aš sķšur meiri veršbólgu į žessu og į nęsta įri sakir meira launaskrišs og lęgra gengis en mišaš var viš ķ sķšustu spį. Nś er spįš 8½% veršbólgu frį upphafi til loka žessa įrs en 4% į žvķ nęsta samanboriš viš tęplega 3% ķ spį bankans ķ įgśst. Lķkurnar į aš veršbólgumarkmiš bankans nįist į įrinu 2003 eru samt sem įšur meiri nś en įšur žar sem merki um hjöšnun ofženslu eru ótvķręšari og śtlit er fyrir aš framleišsluslaki muni leysa spennu af hólmi žegar lķšur į nęsta įr. Įfram er žó óvissa um framvindu veršlags vegna hugsanlegrar endurskošunar kjarasamninga į nęsta įri.

Gengi krónunnar hefur veriš undir nokkrum žrżstingi į undanförnum vikum. Ķ lok október var žaš oršiš rśmum 5% lęgra en ķ lok jślķ sl., žrįtt fyrir aš Sešlabankinn hafi selt gjaldeyri į tķmabilinu sem nemur samtals nęrrri 10 ma.kr. til stušnings krónunni. Til skemmri tķma litiš gętu markašsašstęšur oršiš óhagstęšar krónunni, sérstaklega ef innstreymi fjįr sem naušsynlegt er til aš fjįrmagna višskiptahallann dregst hrašar saman en višskiptahallinn. Žvķ er engin leiš aš spį fyrir um žróun gengisins til skamms tķma, fremur en gengi annarra gjaldmišla. Sešlabankinn hefur įšur lżst žeirri skošun sinni aš raungengi krónunnar sé oršiš mun lęgra en žaš jafnvęgisgengi sem reikna mį meš til lengdar. Raungengi krónunnar mun žvķ hękka į nęstu misserum. Hins vegar er óvķst hvenęr žessi žróun muni eiga sér staš og ķ hvaša męli hśn veršur fyrir atbeina hęrra nafngengis krónunnar eša meiri veršbólgu en ķ višskiptalöndum.

Śtlit er fyrir aš afkoma rķkissjóšs versni į žessu įri umfram žaš sem minni hagvöxtur gefur tilefni til. Įstęšurnar eru mikil aukning śtgjalda vegna sérstakra įkvaršana og mikilla launahękkana ķ opinbera geiranum og samdrįttur ķ tekjum sökum minni neyslu og innflutnings. Aš óbreyttu getur žessi žróun, įsamt efnahagslęgš, rżrt afganginn sem stefnt er aš ķ fjįrlagafrumvarpi nęsta įrs. Sešlabankinn ķtrekar žį skošun sķna aš enn sé ekki tķmabęrt aš slaka į ķ rķkisfjįrmįlum eša grķpa til annarra eftirspurnarhvetjandi ašgerša. Žjóšarśtgjöld eru of hį og verša žaš enn samkvęmt fyrirliggjandi spįm į nęsta įri. Žvķ er mikilvęgt aš viš afgreišslu fjįrlaga verši teknar įkvaršanir sem tryggja betur žann afgang sem stefnt er aš ķ fjįrlagafrumvarpi fyrir nęsta įr.

Eins og įšur sagši hefur Sešlabankinn ekki tališ tķmabęrt aš grķpa til eftirspurnarhvetjandi ašgerša. Ķ greinargerš bankans til rķkisstjórnarinnar vegna veršbólgumarkmišs ķ jśnķ sl.[1]  taldi hann aš ašgeršir 'sem styrkja frambošshliš hagkerfisins, ž.e. auka framboš framleišslužįtta (vinnuafls og fjįrmagns), auka framleišni og efla sparnaš myndu hins vegar samtķmis skapa forsendur varanlegs hagvaxtar og styšja viš veršbólgumarkmiš bankans'. Tillögur aš skattkerfisbreytingum sem rķkisstjórnin kynnti ķ byrjun október sl. uppfylla aš hluta žessi skilyrši. Žęr fela ķ sér minni skattlagningu fjįrmagns sem bundiš er ķ atvinnurekstri en meiri skattlagningu vinnuafls, sem er skynsamlegt ķ hagkerfi sem hefur einkennst af umframeftirspurn eftir vinnuafli og of litlum žjóšhagslegum sparnaši. Žęr munu einnig stušla aš fjįrmagnsinnstreymi vegna beinnar fjįrfestingar žótt óljóst sé hve mikil žessi įhrif verša, sérstaklega framan af. Žaš er hins vegar mat bankans aš ęskilegt sé mišaš viš rķkjandi ašstęšur aš hękka ašra skatta meira til mótvęgis eša skera nišur rķkisśtgjöld, sérstaklega vegna įrsins 2002. Tekjutap rķkissjóšs kemur hins vegar ekki aš fullu fram fyrr en 2003 en samkvęmt fyrirliggjandi spįm ętti žį aš hafa myndast nokkur slaki ķ žjóšarbśskapnum. Bankinn telur žvķ ekki aš ofangreind įform raski žjóšhagslegu jafnvęgi eša stefni veršbólgumarkmiši bankans ķ hęttu.

Veršbólguvęntingar męldar meš veršbólguįlagi rķkisskuldabréfa hafa lękkaš aš undanförnu. Veršbólguįlag rķkisskuldabréfa er nś ķ samręmi viš veršbólguspį bankans. Trśin į aš veršbólgumarkmiš bankans nįist hefur žannig styrkst. Į sama tķma hefur skammtķmavaxtamunur gagnvart śtlöndum vaxiš verulega. Ašhaldsstig peningastefnunnar hefur žvķ aukist og voru raunstżrivextir Sešlabankans undir lok október oršnir ķviš hęrri en ķ kjölfar vaxtalękkunar bankans 27. mars sl. Hęrri raunvextir Sešlabankans, lęgri veršbólguvęntingar, skżr merki um hjöšnun ofženslu, mun minni śtlįnavöxtur, versnandi efnahagshorfur og vaxtalękkanir ķ višskiptalöndum, horfur į slaka ķ hagkerfinu og auknar lķkur į aš veršbólgumarkmiš bankans nįist į įrinu 2003 stušlar allt aš žvķ aš hęgt verši aš hefja feril vaxtalękkana į nż. Sešlabankinn hefur žvķ įkvešiš aš lękka vexti ķ endurhverfum višskiptum viš lįnastofnanir um 0,8 prósentustig. Ašhald peningastefnunnar veršur žó įfram mikiš enda raunvextir bankans um 6½% eftir breytinguna. Tķmasetning og umfang frekari lękkunar vaxta rįšast nś sem endranęr af framvindu efnahagsmįla og lķkum į aš veršbólgumarkmiš bankans nįist 2003.



[1] Sjį įgśsthefti Peningamįla 2001.

 

Nr. 39/2001

8. nóvember 2001




© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli