Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


14. desember 2011
Gjaldeyrishöftin samrżmast EES-samningnum

Meš dómi uppkvešnum fyrr ķ dag hefur EFTA-dómstóllinn stašfest aš gjaldeyrishöft, lķkt og žau sem gilda hér į landi, samrżmast EES-samningnum. Ķ dóminum kemur fram aš samkvęmt 4. mgr. 43. gr. EES-samningsins geti hvort tveggja ašildarrķki ESB og EFTA-rķki gripiš til verndarrįšstafana ef žau eigi ķ öršugleikum meš greišslujöfnuš eša alvarleg hętta er į aš slķkir öršugleikar skapist, hvort sem žaš stafar af heildarójafnvęgi ķ greišslujöfnuši eša žvķ hvaša gjaldmišli žaš hefur yfir aš rįša.

Viš mešferš mįlsins benti ķslenska rķkiš og Sešlabanki Ķslands į aš naušsynlegt hafi veriš aš taka upp gjaldeyrishöft hér į landi ķ kjölfar bankahrunsins haustiš 2008.

Ķ žessu sambandi var bent į aš Ķsland hafi óskaš eftir lįni Alžjóšagjaldeyrissjóšsins. Lįniš hafi veriš veitt ķ žvķ skyni aš nį mętti jafnvęgi i greišslujöfnuši landsins. Gjaldeyrishöftin sem var komiš į ķ įrslok 2008 hafi ekki reynst nęgjanleg til aš auka gjaldeyrisforšann og žvķ hafi veriš naušsynlegt aš takmarka innstreymi į svonefndum aflandskrónum til landsins. Fyrr į žessu įri, óskaši Hérašsdómur Reykjavķkur eftir rįšgefandi įliti EFTA-dómstólsins hvort takmarkanir af žessum toga samręmdust EES-samningnum.

Ķ dómi EFTA-dómstólsins segir m.a.:



Hin efnislegu skilyrši sem kvešiš er į um ķ 2. og 4. mgr. 43. gr. EES-samningsins śtheimta flókiš mat į żmsum žjóšhagfręšilegum žįttum. EFTA-rķki njóta žvķ aukins svigrśms til aš meta hvort skilyršin teljist uppfyllt og įkveša til hvaša śrręša skuli gripiš, žar sem slķk įkvöršun snżst ķ mörgum tilvikum um grundvallaratriši viš mörkun efnahagsstefnu.

Verndarrįšstafanirnar sem deilt er um ķ žessu mįli, ž.e. reglurnar sem takmarka innflutning į aflandskrónum, voru settar til aš hindra fjįrmagnsflutninga sem gętu valdiš alvarlegum og verulegum óstöšugleika ķ gengis- og peningamįlum. Atvik mįlsins, sem vķsaš hefur veriš til fyrir dómstólnum, gefa til kynna aš alvarlegar ašstęšur hafi skapast į Ķslandi eftir hrun fjįrmįlakerfisins sķšla įrs 2008. Žessar ašstęšur lżstu sér mešal annars ķ verulegri gengislękkun ķslensku krónunnar og minnkandi gjaldeyrisforša. Viš žessar ašstęšur voru uppfyllt efnislegu skilyršin fyrir žvķ aš grķpa til verndarrįšstafana samkvęmt 2. og 4. mgr. 43. gr. EES-samningsins, jafnt į žeim tķmapunkti žegar reglurnar voru settar (ķ október 2009) sem og žegar stefnanda var endanlega meinuš undanžįga frį gildandi banni viš innflutningi aflandskróna (ķ október 2010). Stefnandi viršist hvorki andmęla žvķ aš mįlsatvik hafi veriš meš žeim hętti sem žeim hefur veriš lżst fyrir dómstólnum, né žvķ aš skilyršin fyrir žvķ aš grķpa til verndarrįšstafana hafi veriš uppfyllt į žeim tķma sem žaš var gert.

Engin gögn hafa veriš lögš fyrir dómstólinn sem benda til žess aš śrręšin sem gripiš var til hafi brotiš ķ bįga viš mešalhófsregluna. Žvert į móti, viršist stöšugleiki ķslensku krónunnar og gjaldeyrisforšans ekki hafa nįšst fyrr en sett voru gjaldeyrishöft sem bönnušu innflutning aflandskróna. Žaš bendir til žess aš meš rįšstöfununum hafi ekki veriš gengiš lengra en naušsynlegt var til aš nį markmišinu sem aš var stefnt. Enn fremur felur bann viš innflutningi aflandskróna ekki ķ sér hindrun fyrir einstaklinga, lķkt og stefnanda ķ mįli žessu, sem vilja greiša nišur skuldir sķnar į Ķslandi, eins og framkvęmdastjórn ESB hefur bent į. Banniš felur einungis ķ sér aš ekki er jafn aušvelt aš fęra sér hagstęšari gengismun ķ nyt meš žvķ aš kaupa ķslenskar krónur į aflandsmarkaši. Loks er stefnanda ekkert hald ķ žeirri röksemd aš upphęš fjįrins sé lįg og aš žar af leišandi standi engin efni til aš synja beišni hans um undanžįgu. Ef allir eigendur aflandskróna ęttu sams konar višskipti myndu žau samanlagt hafa veruleg įhrif.

Ķ samręmi viš žaš sem aš framan er rakiš er svariš viš spurningu Hérašsdóms Reykjavķkur aš rįšstafanir ķ landsrétti sem hindra innflutning aflandskróna til Ķslands samrżmast 2. og 4. mgr. 43. gr. EES-samningsins viš ašstęšur eins og žęr sem eru til umfjöllunar ķ mįlinu sem rekiš er fyrir hérašsdómi.



Žį segir ennfremur ķ dómi EFTA-dómstólsins um žaš undanžįgukerfi sem gjaldeyrisreglurnar geršu rįš fyrir og er nś aš finna ķ lögum um gjaldeyrismįl nr. 87/1992, sbr. sķšari breytingar:



Reglurnar sem įgreiningur žessa mįls lżtur aš og undanžįgukerfiš sem ķ žeim er aš finna brjóta heldur ekki ķ bįga viš meginregluna um réttarvissu. Allur innflutningur aflandskróna er bannašur, nema aš sérstök undanžįga sé veitt. Ķ reglunum er kvešiš į um aš viš mat į žvķ hvort undanžįga skuli veitt beri aš horfa til žess hvaša afleišingar takmarkanir į fjįrmagnshreyfingum hafi fyrir umsękjanda, hvaša markmiš bśi aš baki takmörkununum og hvaša įhrif undanžįga muni hafa į stöšugleika ķ gengis- og peningamįlum. Af žvķ leišir aš umsękjendum er gefiš til kynna meš nęgilega skżrum hętti til hvaša žįtta sé litiš viš mat į umsóknum um undanžįgu.


 

Nr. 31/2011
14. desember 2011





© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli