Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


05. jśnķ 2003
Įlit sendinefndar Alžjóšagjaldeyrissjóšsins

Sendinefnd Alžjóšagjaldeyrissjóšsins kynnti sér ķslensk efnahagsmįl į fundum meš fulltrśum stjórnvalda dagana 21. maķ ' 2. jśnķ sl. Į lokafundi nefndarinnar lagši formašur hennar fram įlit og nišurstöšur af višręšum hennar og athugunum hér į landi. Hlišstęšar višręšur fara fram įrlega viš nįnast öll ašildarrķki sjóšsins, 184 aš tölu. Nišurstöšur sendinefndarinnar fylgja hér meš ķ lauslegri ķslenskri žżšingu. Enski textinn birtist į enska hluta heimasķšu bankans.

Nįnari upplżsingar veitir Birgir Ķsl. Gunnarsson, formašur bankastjórnar Sešlabanka Ķslands, ķ sķma 569-9600.

 


ALŽJÓŠAGJALDEYRISSJÓŠURINN
Įlit sendinefndar Alžjóšagjaldeyrissjóšsins ķ lok višręšna viš fulltrśa ķslenskra stjórnvalda
 2. jśnķ 2003

1. Framvinda efnahagsmįla undanfariš įr stašfestir aš ójafnvęgiš sem myndašist ķ uppsveiflunni ķ žjóšarbśskapnum ķ lok sķšasta įratugar er aš baki. Nś viršist sem nżtt hagvaxtarskeiš sé framundan eftir minnihįttar samdrįtt. Stjórnvöld eiga hrós skiliš fyrir vel heppnaša ašlögun efnahagslķfsins. Hśn er ekki sķst aš žakka framsżnni hagstjórn yfir nokkurra įra skeiš sem mišaši aš stöšugleika og żtti undir hagvöxt. Mikill sveigjanleiki ķ efnahagslķfinu er aš miklu leyti aš žakka kerfisbreytingum frį žvķ snemma į tķunda įratugnum. Nefna mį aukiš frelsi į fjįrmagnsmarkaši auk afnįms hafta į fjįrmagnshreyfingum ķ tengslum viš ašild aš EES, bętta stöšu rķkisfjįrmįla og einkavęšingu auk annarrar markašsvęšingar. Nżlega hefur aukiš sjįlfstęši Sešlabankans įsamt veršbólgumarkmiši og flotgengi leitt til styrkrar og gagnsęrrar peningastefnu sem hefur žegar hlotiš eldskķrn meš žvķ aš koma böndum į veršbólgu og veršbólguvęntingar og aukiš almenna tiltrś į efnahagslķfiš. Frumkvęši og fyrirbyggjandi eftirlit hins nżlega stofnaša Fjįrmįleftirlits hefur įtt mikilvęgan žįtt ķ aš vinna bug į veikleikum į fjįrmįlamarkaši sem komu ķ ljós į įrunum 2000 og 2001. Afraksturinn er sterkara fjįrmįlakerfi.

2. En vandi fylgir vegsemd hverri og rétt er aš benda į eftirfarandi atriši sem stjórnvöld žurfa aš gęta sérstaklega aš į komandi įrum: 
 Ofžensla sķšustu įra leiddi til mikillar erlendrar skuldasöfnunar. Ķ įrslok 2002 var hrein erlend staša žjóšarbśsins neikvęš um 80% af vergri landsframleišslu (hęsta hlutfall mešal žróašra rķkja) einkum vegna skuldsetningar einkageirans. Vergar erlendar skuldir voru um 130% af VLF. Aš auki viršist sem hlutur skammtķmaskulda hafi heldur vaxiš. Žetta leišir til žess aš žjóšarbśskapurinn veršur viškvęmari fyrir ytri įföllum vegna žess hve hagkerfiš er opiš og smįtt. Stefna ber aš žvķ aš auka žjóšhagslegan sparnaš og minnka skuldir jafnt og žétt.

 Vęntanlegar stórframkvęmdir munu bęši auka hagvöxt og śtflutningstekjur verulega og meš žvķ aš auka fjölbreytni ķ śtflutningsatvinnuvegum mun stöšugleiki aukast. Į framkvęmdatķmanum mun hins vegar žrżstingur aukast į takmarkašar aušlindir. Žess vegna er naušsynlegt fyrir stjórnvöld aš koma ķ veg fyrir ofhitnun og of mikla hękkun raungengis krónunnar sem gęti valdiš varanlegum skaša ķ śtflutnings- og samkeppnisgreinum. Til aš žetta nįist žarf aš hemja eftirspurn, ašallega meš ašhaldi ķ rķkisfjįrmįlum en žannig er hęgt aš draga śr annars naušsynlegri hękkun vaxta og létta žrżstingi af gengi krónunnar.

 Įframhaldandi markašsvęšing og styrking stofnana og regluverks, sérstaklega ķ rķkisfjįrmįlum, er forsenda fyrir žvķ aš hęgt verši aš grķpa nż hagvaxtartękifęri og auka enn ašlögunarhęfni og sveigjanleika ķslenska hagkerfisins.

 

Horfur
3. Įętlaš er aš hagvöxtur verši um 2¼% į įrinu 2003 og aukist sķšan jafnt og žétt eftir žvķ sem stórišjuframkvęmdum mišar. Nś er hagvöxtur drifinn įfram af vaxandi einkaneyslu, reyndar frį tiltölulega lįgu stigi eftir nokkurt samdrįttarskeiš og haminn af hįum skuldum heimilanna. Slaki ķ nżtingu framleišslužįtta ętti aš hverfa snemma įrs 2004. Eigi aš sķšur eru til skamms tķma litiš til stašar ytri įhęttužęttir sem geta haft neikvęš įhrif į hagvöxt. Nefna mį hęttu į aš hagvöxtur erlendis, einkum ķ Evrópu, verši hęgari en spįš er. Vęntanlegir kjarasamningar snemma į nęsta įri og fordęmisgildi nżlegra launahękkana ķ opinbera geiranum fela ķ sér įhęttu ķ hina įttina.

4. Til lengri tķma litiš munu vęntanlegar stórišjuframkvęmdir hafa mikil örvandi įhrif į efnahagslķfiš og hagvöxtur verša yfir langtķmaleitni um nokkurra įra skeiš meš įhęttužętti į žensluhlišinni. Fjįrmagnsflęši vegna nżrra fjįrfestinga mun vęntanlega leiša til tķmabundins aukins višskiptahalla. Aš žvķ gefnu aš ašhalds verši gętt ķ rķkisfjįrmįlum teljum viš aš lķtils hįttar styrking raungengis (sem viršist žegar hafa oršiš aš hluta) ętti aš duga til mótvęgis viš vęntanlega eftirspurnaraukningu. Um leiš gętu vergar skuldir erlendis lękkaš nišur fyrir 100% af VLF įriš 2008. Ašalįhęttan veršur įfram fólgin ķ ofhitnun og versnandi samkeppnishęfni viš śtlönd, einkum ef eignaverš hękkar óhóflega eša óraunhęfar vęntingar myndast um auknar tekjur. Loks valda miklar erlendar skuldir, einkum skammtķmaskuldir, žvķ aš žjóšarbśiš veršur viškvęmt fyrir óvęntum breytingum į višhorfum og ašstęšum į alžjóšlegum lįnamörkušum.    

Peningastefna og umgjörš peningastefnunnar
5. Frį sķšustu heimsókn okkar hefur Sešlabankinn beitt stżrivöxtum sķnum lipurlega og nįš veršbólgunni undir veršbólgumarkmišiš. Viš styšjum nśverandi tiltölulega hlutlausa peningamįlastefnu bankans og teljum hana samrżmast žensluįhrifum vaxandi innlendrar eftirspurnar og ašhaldsįhrifum styrkingar krónunnar. Um žessar mundir er landsframleišsla lķklega undir getu, eins og sjį mį af tķmabundnum vexti atvinnuleysis. Aftur į móti bendir aukning ķ smįsölu, veltu kreditkortafyrirtękja, nżskrįningu bifreiša, innflutningi į varanlegum neysluvarningi o.fl. til žess aš neysla vaxi į įrinu 2003. Ašrir undirliggjandi žęttir hagkerfisins benda einnig til žess aš eftirspurn sé aš glęšast, žar į mešal aukin tiltrś. Žrįtt fyrir nokkurt atvinnuleysi hafa raun- og rįšstöfunartekjur vaxiš, sem skżrist aš hluta til af miklum launahękkunum opinberra starfsmanna. Fasteigna- og hlutabréfaverš tók aš hękka į nżjan leik į įrinu 2002, sem gęti glętt aušsįhrif og vegiš į móti įhrifum hįrra skulda heimilanna. Žį munu sķšbśin įhrif fyrri vaxtalękkana og nżleg rżmkun bindiskyldu halda įfram aš örva hagkerfiš lķtils hįttar. Į móti žensluįhrifum vegur styrking krónunnar sem vęntanlega hefur įhrif til aš hemja veršbólgu fram į įriš 2004.

6. Žegar litiš er fram į veg žarf Sešlabankinn aš hękka vexti vegna vęntanlegrar uppsveiflu ķ hagkerfinu og vaxtastefnan žarf aš vera ašhaldsöm nęstu misseri. Viš žessu bśast markašsašilar enda er žaš ętlan Sešlabankans aš fylgja slķkri stefnu ķ samręmi viš lögbundiš hlutverk sitt um aš stušla aš veršstöšugleika og ķ ljósi naušsynlegrar framsżnnar stefnumótunar žegar fylgt er veršbólgumarkmiši.
 
7. En mišaš viš ętlaš umfang eftirspurnarženslu sem talin er munu fylgja fyrirhugušum stórišjuframkvęmdum hvķlir žaš fyrst og fremst į rķkisfjįrmįlum og annarri stefnu stjórnvalda aš višhalda jafnvęgi ķ žjóšarbśskapnum. Nżleg žróun hefur sżnt aš hęgt er aš treysta į peningamįlastefnu til aš višhalda veršstöšugleika og hśn ętti aš vera fyrsta hagstjórnartękiš sem beitt er til aš sporna viš óvęntum skammtķmaskellum ķ eftirspurn eša ytri skilyršum. Til aš tryggja samkeppnishęfni innlendrar framleišslu og veršlags ķ samanburši viš önnur lönd (raungengi) yfir langt tķmabil mikillar eftirspurnar reynir žó fyrst og fremst į rķkisfjįrmįla- og kerfisumbótastefnu stjórnvalda. Ķ žessu sambandi vörum viš viš hugmyndum um śtlįnaaukningu Ķbśšalįnasjóšs sem gęti grafiš undan lausafjįrstżringu Sešlabankans, valdiš hęrri raunvöxtum og raungengi og hękkaš ķbśšaverš ef henni veršur ekki haldiš innan strangra marka.

8. Įrangur viš aš draga śr veršbólgu og bęta jafnvęgi žjóšarbśskaparins aš undanförnu hefur styrkt tiltrś į veršbólgumarkmišiš, sem einnig hefur fengiš stušning af įframhaldandi umbótum į innvišum markašskerfisins. Meš kynningu og śtgįfum hefur Sešlabanki Ķslands aukiš tiltrś og skilning į peningamįlastefnunni hjį markašsašilum. Veršbólguvęntingar bęši neytenda og markašsašila viršast nś ķ takti viš veršbólgumarkmiš bankans. Til višbótar žessu leggjum viš til aš Sešlabankinn ķhugi aš halda reglubundna vaxtaįkvöršunarfundi bankastjórnar og birta fundargeršir frį žeim. Kaup Sešlabanka Ķslands į gjaldeyri į grundvelli opinberrar įętlunar ķ žvķ skyni aš styrkja erlenda stöšu bankans ętti aš efla enn frekar trś į getu bankans til aš bregšast viš óvęntum lausafjįrskellum. Viš fögnum endurbótum sem stjórnvöld hafa gengist fyrir į greišslu- og veršbréfauppgjörskerfum sem fylgja nś alžjóšlega višurkenndum stöšlum og auka bęši skilvirkni og öryggi. Viš leggjum einnig til aš kannašir verši möguleikar į žvķ aš dżpka innlendan peningamarkaš sem gęti minnkaš bęši žörf bankanna fyrir endurhverf višskipti viš Sešlabanka Ķslands og fyrir erlenda skammtķmafjįrmögnun.

Rķkisfjįrmįl
9. Žrįtt fyrir aš staša rķkisfjįrmįla sé ķ meginatrišum góš og skuldir hins opinbera litlar hefur halli į hinu opinbera aukist greinilega į nżlišnum įrum, bęši vegna óhagstęšari efnahagsskilyrša og śtgjaldaauka umfram įform. Viš fögnum įkvöršunum um aš halda įfram aš verja tekjum af einkavęšingu ašallega til aš greiša nišur skuldir hins opinbera og til aš fjįrmagna framtķšarlķfeyrissjóšsskuldbindingar. Ekki er įstęša til aš hafa of miklar įhyggjur af fjįrlagahallanum aš svo miklu leyti sem hann er afleišing sjįlfvirkrar sveiflujöfnunar (minni tekjur og hęrri atvinnuleysis- og bótagreišslur fylgja hagsveiflunni) og meš tķmanum munu aukin umsvif ķ žjóšarbśskapnum snśa fjįrlagahalla ķ afgang. Eigi aš sķšur rżrnaši fjįrlaganišurstašan um 2½% af landsframleišslu į įrunum 1999-2002 og ekki er tališ aš rekja megi nema u.ž.b. helming rżrnunarinnar til sjįlfvirkrar sveiflujöfnunar. Žaš sem umfram er mį tengja umframśtgjöldum ķ heilbrigšis- og menntamįlum ' ašallega vegna launa ' sem ekki mun draga śr sjįlfkrafa meš auknum hagvexti. Öllu heldur er hętta į aš įframhaldandi śtgjöld žessa vegna muni draga śr getu hins opinbera til frambošshvetjandi fjįrfestinga.

10. Til framtķšar hvetjum viš stjórnvöld til žess aš setja sér metnašarfull markmiš ķ rķkisfjįrmįlum til nokkurra įra til aš męta ašstešjandi eftirspurnaraukningu įn žess aš tefla stöšugleika og samkeppnishęfni hagkerfisins ķ tvķsżnu, og skapa um leiš skilyrši til lękkunar erlendra skulda. Til dęmis mį taka aš lauslegar įętlanir gera rįš fyrir aš naušsynlegt kunni aš vera aš nį fjįrlagaafgangi sem nemur 3% af vergri landsframleišslu ' eins og į įrunum 1999-2002 ' žegar vęntanlegar stórišjuframkvęmdir verša ķ hįmarki. Nį mętti nęstum helmingi žessara markmiša meš žvķ aš hefta ekki virkni sjįlfvirkra sveiflujafnara en afganginum žyrfti aš nį meš ašhaldi ķ rķkisśtgjöldum. Žannig mętti hemja višskiptahalla og lękka hlutfall erlendra skulda af landsframleišslu smįtt og smįtt į nęstu įrum. Žvķ fögnum viš varfęrnislegum įformum um skattalękkanir ķ stefnuyfirlżsingu nżrrar rķkisstjórnar. Viš leggjum įherslu į aš rķkisśtgjöld verši lękkuš įšur en skattar verša lękkašir til aš nį naušsynlegri heildarnišurstöšu.

11. Til aš efla ašhald ķ rķkisfjįrmįlum og til aš auka gagnsęi og skilning į fjįrmįlastefnu rķkisins hvetjum viš stjórnvöld til aš miša fjįrlagagerš viš nokkur įr ķ senn meš sveiflujöfnušum jafnvęgismarkmišum og śtgjaldažaki. Slķk fjįrlagastefna horfir til nokkurra įra og meš įherslu į sjįlfbęrni, nokkuš sem hentar einkar vel fyrirsjįanlegri framtķš. Żmis žróuš hagkerfi, ž.m.t. į Noršurlöndum, hafa beitt mismunandi śtfęrslum af žessari ašferš meš góšum įrangri. Tekist hefur aš stżra rķkisśtgjöldum betur og tiltrś markaša hefur aukist. Viš fögnum fyrirętlunum stjórnvalda um aš taka upp žjóšhagsreikningaašferš į fjįrlögum og aš auka skilvirkni fjįrlagageršar. Til aš nį markmišum fjįrlaga žarf aš gęta žess aš jafnframt žvķ sem įkvaršanavald um tiltekin śtgjöld er fęrt frį fjįrmįlarįšuneyti žarf įbyrgš į śtgjaldaįkvöršununum aš fylgja.

12. Meš hlišsjón af vexti śtgjalda umfram įform į sķšustu įrum og žörf į įframhaldandi ašhaldi vęri gagnlegt aš auka hlut einkaašila viš aš veita almannažjónustu og efla tengsl milli žjónustugjalda (sem mętti tekjutengja) og raunverulegs kostnašar viš žjónustuna žar sem kostnaši hęttir til aš fara śr böndum ' sérstaklega ķ heilbrigšis- og menntageirunum. Frekari umbętur sem raktar verša sķšar ž.m.t. lęgri styrkir til landbśnašar myndu draga śr žrżstingi į fjįrlög.

Fjįrmįlageirinn
13. Sendinefnd frį Alžjóšagjaldeyrissjóšnum sótti Ķsland heim ķ aprķl 2003 til aš fylgja eftir athugun į fjįrmįlastöšugleika (FSSA) sem gerš var įriš 2001. Nišurstöšur sendinefndarinnar stašfestu aš ójafnvęgi sem greindist ķ FSSA skżrslunni frį 2001 er horfiš og aš meira jafnvęgis gętir nś ķ įhęttu fjįrmįlageirans, m.a. fyrir tilstušlan fyrirbyggjandi eftirlitsašgerša. Ķslenskir bankar skilušu auknum hagnaši į įrunum 2001 og 2002 og bęttu eiginfjįrstöšu sķna bęši įrin ķ samręmi viš tilmęli eftirlitsyfirvalda. Sparisjóširnir įttu viš rammari reip aš draga en višskiptabankarnir enda hlutfall vanskila og afskrifta af heildarśtlįnum hęrra hjį žeim.

14. Bśiš er aš efla lög og reglugeršir um fjįrmįlastarfsemi įsamt žvķ aš styrkja fjįrmįlaeftirlit og gera umfangsmiklar umbętur ķ samręmi viš kjarnareglur Baselnefndar um bankaeftirlit (BCP). Viš fögnum nżjum lögum um fjįrmįlafyrirtęki og tengdri löggjöf sem og eflingu Fjįrmįlaeftirlitsins. Ķ kjölfar skjótra og umfangsmikilla umbóta sem geršar hafa veriš į regluverki og framkvęmd fjįrmįlaeftirlits frį žvķ aš FSSA athugunin var gerš įriš 2001 uppfyllir Ķsland nś flest įkvęši BCP reglnanna aš undanskilinni reglu 11, vegna skorts į reglulegri skżrslugjöf banka um įhęttu ķ śtlįnum til lįnžega ķ öšrum löndum. Viš hvetjum stjórnvöld til aš halda vöku sinni į komandi įrum vegna hęttu į spennu ķ hagkerfinu, m.a. vegna hįs skuldahlutfalls.

15. Įn žess aš gera lķtiš śr žvķ sem vel er gert og rakiš er hér aš framan er rétt aš benda į nokkur atriši sem męttu betur fara. Ķbśšalįnasjóšur sem heyrir undir félagsmįlarįšuneyti og Alžingi er undanžeginn varśšarreglum sem gilda į öšrum svišum fjįrmįlastarfsemi, svo sem um eiginfjįrhlutfall, śtlįnaafskriftir o.s.frv. Viš leggjum til aš starfsemi Ķbśšalįnasjóšs sęti višmišum sem byggja į almennum varśšarreglum um starfsemi fjįrmįlastofnana. Rétt er aš fylgjast įfram gaumgęfilega meš starfsemi žeirra sparisjóša sem slakast standa til aš tryggja aš žeir bęti bęši stjórnun og fjįrhagslega stöšu sķna, žrįtt fyrir aš rekstur žeirra hafi hverfandi kerfislęga žżšingu.


Kerfisumbętur
16. Stjórnvöld hafa stašiš mjög vel aš framkvęmd kerfisumbóta sem hafa stušlaš aš eftirtektarveršum hagvexti į Ķslandi. Nżlega voru sķšustu hlutir rķkisins ķ bönkunum seldir, sem gefur kost į aukinni hagręšingu ķ bankageiranum. Viš fögnum stašfestu stjórnvalda aš halda įfram į braut einkavęšingar meš sölu į hlut rķkisins ķ Landssķmanum. Nokkuš hefur mišaš ķ įtt til frjįlsręšis og hagręšingar ķ orkugeiranum žótt enn sé af nógu aš taka. Žį leggjum viš til aš stjórnvöld ķhugi aš fęra ķ įföngum meginhluta hśsnęšislįna yfir ķ bankakerfiš žannig aš į endanum sinni Ķbśšalįnasjóšur einungis félagslegum ķbśšalįnum.

17. Meš vķsan til alžjóšlegra samningavišręšna um aukiš frelsi ķ višskiptum (Doha-lotan) hvetjum viš stjórnvöld til aš setja sér metnašarfull markmiš um aukiš višskiptafrelsi. Ķsland višhefur mestu hindranir sem žekkjast mešal žróašra rķkja ķ višskiptum meš landbśnašarafuršir ' į kostnaš ķslenskra neytenda. Skref hafa veriš stigin ķ frjįlsręšisįtt varšandi višskipti meš landbśnašarvörur, teknar hafa veriš upp beingreišslur til bęnda ķ staš framleišslustyrkja og teknar hafa veriš upp nišurgreišslur ķ staš įrstķšabundinna tolla į innfluttar landbśnašarafuršir sem leitt hefur til lęgra śtsöluveršs. Sendinefndin hvetur stjórnvöld til aš tvķeflast ķ višleitni sinni til aš auka frjįlsręši ķ višskiptum meš landbśnašarafuršir į nęstu įrum og hętta bęši framleišslustyrkjum og innflutningskvótum en styrkja bęndur žess ķ staš tķmabundiš meš beingreišslum. Aš lokum fögnum viš tollfrķšindum sem įkvešin hafa veriš fyrir flestar vörur sem fluttar eru inn frį fįtękustu löndum heims og skorum į stjórnvöld aš auka žróunarašstoš, sem nś er 0,16% af landsframleišslu ķ įtt aš 0,7% višmiši Sameinušu žjóšanna.


Nr. 13/2003
5. jśnķ 2003




© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli