Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


23. janśar 2001
Įlit sendinefndar Alžjóšagjaldeyrissjóšsins. Nr. 3/2001

Sendinefnd Alžjóšagjaldeyrissjóšsins kynnti sér ķslensk efnahagsmįl į fundum meš fulltrśum stjórnvalda dagana 10.'18. janśar sl. Į lokafundi nefndarinnar lagši for­mašur hennar fram įlit og nišurstöšur af višręšum hennar og athugunum hér į landi. Hlišstęšar višręšur fara fram įrlega viš nįnast öll ašildarrķki sjóšsins 182 aš tölu. Įlit sendinefndarinnar fylgir hjįlagt ķ lauslegri ķslenskri žżšingu. 

Nįnari upplżsingar veita bankastjórar Sešlabanka Ķslands og Ólafur Ķsleifsson, fram­kvęmdastjóri alžjóšasvišs bankans, ķ sķma 569-9600.

Nr. 3/2001
23. janśar 2001


 Lausleg žżšing śr ensku

 

ALŽJÓŠAGJALDEYRISSJÓŠURINN

Nišurstaša sendinefndar ķ lok višręšna viš fulltrśa ķslenskra stjórnvalda
18. janśar 2001

1.      Ķslenska hagkerfiš hefur styrkst til muna sķšastlišinn įratug. Aš verulegu leyti mį rekja žetta til breyttra įherslna ķ hagstjórn. Meš žeim var lögš įhersla į stöšuga og fyrirsjįanlega hagstjórn og skipulagsbreytingar ķ efnahagslķfinu. Lykillinn aš hjöšnun veršbólgu į fyrri hluta sķšasta įratugar fólst ķ žvķ aš nota stöšugt gengi sem kjölfestu og millimarkmiš viš stjórn peningamįla. Žetta undirbjó jaršveginn fyrir žį efnahagslegu uppsveiflu sem hófst įriš 1995. Góšan įrangur ķ efnahags­mįlum mį einnig žakka stašfestu stjórnvalda ķ aš treysta stöšu rķkisfjįrmįla og  efla samkeppni meš žvķ aš opna markaši og selja rķkisfyrirtęki. Žrįtt fyrir žetta hefur ofžensla og mikill halli į višskiptum viš śtlönd sett mark sitt į uppsveifluna ķ efnahagslķfinu eftir žvķ sem į leiš.

2.      Umsvif ķ efnahagslķfinu hafa vaxiš undanfarin tvö įr samhliša auknum tekjum og meiri atvinnu. Vegna mikillar uppsveiflu ķ efnahagslķfinu var framleišsla umfram getu fjórša įriš ķ röš. Aflvakinn var einkum ört vaxandi eftirspurn innanlands. Ķ sķšustu heimsókn [1999] lét sendinefndin ķ ljós įhyggjur af hęttu į ofženslu ef aš­hald efnahagsstefnunnar yrši ekki aukiš. Žetta sżnist hafa gengiš eftir. Ekki hefur enn tekist aš draga nęgjanlega śr veršbólgu žótt Sešlabankinn hafi hvaš eftir annaš hękkaš stżrivexti sķna; aukinnar spennu hefur gętt į vinnumarkaši; og bęši višskiptahalli (9% af landsframleišslu įriš 2000) og hrein erlend skuldastaša (59,2% af landsframleišslu ķ lok september 2000) eru komin į žaš stig aš viš­bragša er žörf ķ nįinni framtķš.

3.      Aš mati stjórnvalda mun hęgja į hagvexti śr 4% įriš 2000 ķ 1,6% įriš 2001.  Įstęšan er minni vöxtur  rįšstöfunartekna, skeršing veišiheimilda og umtalsvert minni fjįrfesting. Reiknaš er meš aš atvinnuleysi, sem er mjög lķtiš, aukist eitt­hvaš en veršbólga veršur lķklega um 5% aš žvķ gefnu aš įhrifa  gengislękkunar krónunnar gęti aš nokkru ķ veršlagi. Loks er bśist viš aš višskiptahallinn verši yfir 9% af VLF, ekki sķst vegna aukinna vaxtagreišslna af erlendum lįnum. Sendi­nefndin er ekki eins viss um aš slķk mjśk lending gangi eftir, einkum ķ ljósi žess hve višskiptahallinn er mikill og žrįlįtur og vegna  žeirra veikleika ķ fjįrmįla­kerfinu sem birtast til dęmis ķ lękkun eiginfjįrhlutfalla aš undanförnu.

4.      Rķkisfjįrmįl hafa almennt veriš rekin meš įbyrgum hętti sķšasta įratuginn. Žaš hefur leitt til žess aš kerfislęgum halla hefur veriš snśiš ķ afgang. Žetta hefur stušlaš aš umtalsveršri lękkun opinberra skulda ķ hlutfalli viš VLF. Engu aš sķšur hefši ašhald ķ rķkisfjįrmįlum mįtt vera enn meira sķšustu žrjś įrin ķ ljósi žeirrar ofženslu sem hlaust af mikilli aukningu einkaneyslu. Žetta hefši aušveldaš peningastefnunni aš halda aftur af innlendri ofženslu og dregiš śr višskiptahalla. Til žess aš draga śr innlendri eftirspurn og halda aftur af veršbólgu hękkaši Sešlabankinn stżrivexti sķna um 3,9 prósentustig ķ sjö įföngum. Žetta  kallaši į  vķkkun vikmarka gengis krónunnar  śr +/-6 % ķ +/-9% snemma įrs 2000.

5.      Žrįtt fyrir žetta hafa yfirvöld peningamįla įtt erfitt meš aš hemja innlenda eftir­spurn. Opnara fjįrmįlakerfi į Ķslandi, mikill vaxtamunur og mjśk fastgengisstefna (e: soft exhange rate peg) leiddu til umtalsveršrar aukningar į erlendum lįnum bankanna. Lįnin voru endurlįnuš innanlands og kyntu undir vexti śtlįna og eftir­spurnar. Žaš kemur žvķ ekki į óvart aš žjóšhagsvķsbendingar gefi til kynna aš įhętta fjįrmįlakerfisins hafi vaxiš verulega, en vķsbendingar śr rekstri fjįrmįla­fyrirtękja benda til žess aš fjįrmįlakerfiš eigi erfišara meš aš žola  ytri įföll. Enda žótt svo viršist sem tekiš sé aš draga śr vexti śtlįna og peningamagns er hann enn meiri en svo aš hann samrżmist lķtilli og stöšugri veršbólgu. Žess vegna telur sendinefndin aš ekki séu forsendur til lękkunar vaxta aš svo stöddu. Reyndar gęti Sešlabankinn žurft aš herša į peningastefnunni ef gengi krónunnar heldur įfram aš lękka og valda veršbólgužrżstingi. Į móti kemur aš aš umtals­veršar vaxtahękkanir myndu rżra afkomu banka og skerša eiginfjįrhlutföll enn frekar.

6.      Sendinefndin er žeirrar skošunar aš beita žurfi samstilltum ašgeršum til aš rįša bót į nśverandi ójafnvęgi. Žessar ašgeršir fęlust m.a. ķ žvķ aš styrkja stöšu fjįr­mįlakerfisins, auka žjóšhagslegan sparnaš og treysta launastefnuna. Įrangur slķkra ašgerša yrši meiri ef umgjörš peningastefnunnar yrši breytt žannig aš gengi krónunnar yrši sveigjanlegra.

7.      Mikilvęgt er aš draga śr įhęttu fjįrmįlakerfisins. Stjórnvöld ęttu aš bregšast skjótt viš og hękka lįgmarks eiginfjįrkröfur innlendra banka og gefa Fjįrmįla­eftirlitinu vald til žess aš krefjast hęrra eiginfjįrhlutfalls ķ bönkum sem taldir eru bśa viš sérstaka įhęttu. Mögulegir veikleikar  fjįrmįlakerfisins gętu einnig stafaš af vissum įgöllum ķ lagaramma, regluverki og eftirliti - einkum žegar mišaš er viš žaš sem best gerist į heimsvķsu. Sendinefndin leggur žess vegna til aš stjórnvöld taki naušsynleg skref į sviši laga- og reglusetningar mešal annars til žess aš bęta ślįnamat og varśšarfęrslur innlendra banka. Efla ętti Fjįrmįlaeftir­litiš enn frekar. Einkum er žörf į aš auka įherslu į athuganir sem fram fara į starfsstöšvum fyrirtękjanna og efla frekar varśšareftirlit, sérstaklega meš tilliti til lįna til venslašra ašila og įhęttustżringarašferša innan fjįrmįlastofnana. Žar sem uppboš Sešlabankans į endurhverfum višskiptum meš föstum vöxtum hafa ķ einstaka tilvikum veitt umframlausafé til bankanna mętti hugleiša aš taka upp fyrirkomulag sem felur ķ sér uppboš žar sem fjįrhęš er fastsett en vextir breyti­legir. Ķ öllu falli ęttu vextir ķ endurhverfum višskiptum aš verša ķ mišju vaxtarófs Sešlabankans til žess aš bankar leiti meira inn į millibankamarkašinn.

8.      Naušsynlegt er aš fylgja sveigjanlegri gengisstefnu en nś er gert, enda innbyggš mótsögn ķ žvķ aš fylgja annars vegar mjśkari fastgengisstefnu og hins vegar sjįlf­stęšri peningastefnu viš skilyrši opins fjįrmagnsmarkašar. Fljótandi gengi vęri ešlilegt framhald af vķkkun vikmarka gengisins į lišnum įratug og vęri jafnframt heppilegra meš tilliti til žess hve viškvęmt hagkerfiš er gagnvart ytri įföllum.

9.      Įkvöršun um aš leyfa gjaldmišlinum aš fljóta žyrfti aš fylgja val į trśveršugri višmišun fyrir veršbólguvęntingar. Sendinefndin telur aš veršbólgumarkmiš sé heppilegasti valkosturinn ķ nśverandi stöšu. Ķsland er tiltölulega vel bśiš undir slķka breytingu. Ķ fyrsta lagi standa opinber fjįrmįl į traustum grunni til lengri tķma litiš. Ķ öšru lagi hafa peningamįlayfirvöld, įsamt stjórnvöldum, sżnt getu og vilja til aš fylgja trśveršugri stefnu gegn veršbólgu, sem sést vel į žeim eftir­tektarverša įrangri sem nįšist  ķ kjölfar žess aš fastgengisstefna var tekin upp. Ķ žrišja lagi hefur Sešlabankinn nįš umtalsveršum įrangri ķ veršbólguspįm og ķ aš auka gagnsęi gagnvart almenningi ķ ašgeršum sķnum. Ķ fjórša lagi viršast ašilar vinnumarkašarins leggja meginįherslu į litla veršbólgu og ęttu žess vegna aš vera hlynntir breytingum į umgjörš peningastefnunnar. Hinu nżja fyrirkomulagi mętti hleypa af stokkunum meš sameiginlegri yfirlżsingu stjórnvalda og Sešla­bankans sem tryggši raunverulegt sjįlfstęši ķ framkvęmd peningamįlastefnu žar til formlegt sjįlfstęši fengist meš lagasetningu. Sendinefndin įlķtur aš upptöku veršbólgumarkmišs yrši vel tekiš į fjįrmagnsmörkušum žar sem hśn myndi staš­festa veršstöšugleika sem ašalmarkmiš peningamįlastefnunnar.

10.  Stefnan ķ rķkisfjįrmįlum žarf aš vinna gegn misvęgi ķ efnahagslķfinu innanlands og ķ utanrķkisvišskiptum. Žrįtt fyrir aš kerfislęg afkoma rķkissjóšs hafi batnaš undanfarin įr hafa śtgjöld fariš fram śr fjįrlögum ķ öllum stęrri mįlaflokkum. Horfur eru į aš hiš sama gerist ķ įr, bęši vegna afturvirkra greišslna til öryrkja samkvęmt nżlegum Hęstaréttardómi og launahękkana framhaldsskólakennara. Žótt fjįrlög įrsins hafi žegar veriš afgreidd hafa stjórnvöld gefiš til kynna aš į žessu verši tekiš ķ fjįraukalögum. Sendinefndin hvetur stjórnvöld til žess aš męta žessum ófyrirséšu śtgjöldum meš nišurskurši į öšrum śtgjöldum og aš ķhuga aš fresta opinberum framkvęmdum en žaš myndi einnig draga śr ženslu ķ bygg­ingarišnašinum. Loks žyrfti aš styrkja śtgjaldaeftirlit enn frekar.

11.  Launastefna gegnir einnig mikilvęgu hlutverki ķ aš halda aftur af veršbólgu og innlendri eftirspurn. Nżlegar jįkvęšar fregnir af veršbólgu ęttu aš halda aftur af ašilum vinnumarkašarins viš aš grķpa til endurskošunarįkvęšis kjarasamning­anna sem undirritašir voru į sķšasta įri. Taka žarf miš af žeim skoršum sem fjįr­lög setja žegar gengiš veršur til samninga viš opinbera starfsmenn, bęši vegna naušsynlegs ašhalds ķ fjįrmįlum og til aš koma ķ veg fyrir aš ašilar vinnu­markašarins kalli eftir leišréttingum į launum vegna žess launamunar sem žannig kynni aš skapast. Hvaš sem öšru lķšur hvetur sendinefndin eindregiš til žess aš stjórnvöld foršist aš verša viš  kröfum um kostnašarauka eša skattaķvilnanir til aš bęta upp ašhald ķ launamįlum.

12.  Stjórnvöld hafa stigiš mikilvęg skref ķ įtt til žess aš styrkja  skipulag hag­kerfisins. Stjórnvöld eiga lof skiliš fyrir einkavęšingarstefnu sķna undanfarinn įratug og žann įsetning aš halda įfram į žeirri braut. Sendinefndin er hlynnt žeirri ętlan stjórnvalda aš einkavęša aš fullu žį banka sem enn eru eftir ķ eigu rķkisins žrįtt fyrir aš sameining žeirra hafi ekki veriš heimiluš af Samkeppnisrįši. Einnig er įformašri sölu į hlutabréfum rķkisins ķ Sķmanum fagnaš.

13.  Ķslenska lķfeyrissjóšskerfiš er byggt į traustum grunni. Sį hluti kerfisins sem snżr aš almenna vinnumarkašnum byggir į fullri sjóšsöfnun og hefur skilaš verulegri įvöxtun undanfarin įr. Lķfeyriskerfi rķkisstarfsmanna hefur einnig veriš styrkt meš stofnun sérstaks kerfis fyrir nżja rķkisstarfsmenn sem byggir į fullri sjóš­söfnun og žeirri įkvöršun stjórnvalda aš lękka śtistandandi skuldbindingar sķnar gagnvart eldra kerfinu sem byggši ekki į fullri sjóšsöfnun. Sś hękkun į višmišun lķfeyris sem tengist nżlegum breytingum į launakerfi opinberra starfsmanna skyggir hins vegar nokkuš į žessa jįkvęšu mynd žar sem hśn eykur lķfeyris­skuldbindingar stjórnvalda ķ framtķšinni. Meš hlišsjón af žessu hvetur sendi­nefndin stjórnvöld til žess aš nota vęntanlegar tekjur af sölu rķkisfyrirtękja til aš lękka enn frekar lķfeyrisskuldbindingar rķkissjóšs. Žótt įkvöršunin um aš hękka žaš hįmark sem lķfeyrissjóšir mega fjįrfesta erlendis gefi fęri į aukinni įhęttu­dreifingu er hśn lķkleg til žess aš leiša til įframhaldandi śtflęšis fjįrmagns. Viš rķkjandi ašstęšur veldur žetta frekari žrżstingi į gengi krónunnar. Stjórnvöld ęttu žess vegna aš huga aš leišum til žess aš hęgja į žessari žróun.

14.  Sendinefndin fagnar višleitni stjórnvalda til žess aš endurskoša kvótakerfi fisk­veiša. Ķ athugun eru żmsar leišir til aš nį śt hluta af žeim įvinningi sem fellur til vegna nżtingar į sameiginlegum aušlindum. Slķkar ašgeršir ęttu aš auka frekar gagnsęi stefnu stjórnvalda.

15.  Žótt gripiš hafi veriš til żmissa ašgerša til žess aš draga śr fjįrhagslegri byrši  vegna landbśnašarins žarf aš gera meira til žess aš auka frelsi og gera hann óhįšari styrkjum. Nokkur įrangur hefur nįšst į sķšustu įrum eins og kemur fram ķ breytingu frį nišurgreišslum og višskiptahömlum ķ įtt til beingreišslna auk žeirrar įkvöršunar stjórnvalda aš kaupa upp framleišslurétt į kindakjöti. Samt sem įšur er žörf į žvķ aš draga enn frekar śr nśverandi styrkjum enda jafngildir framleišendastyrkurinn um 70% af framleišsluveršmęti (sem er mešal žess hęsta ķ heiminum). Slķk ašgerš myndi bęti hag ķslenskra neytenda (vegna lęgra veršs) og žróunarlandanna (vegna betri ašgangs aš ķslenska markašnum) langt umfram žann hag sem nśverandi kerfi fęrir ķslenskum bęndum.

16.  Aš lokum eru ķslensk stjórnvöld hvött til žess aš auka framlag žjóšarinnar til žróunarašstošar ķ įtt til žess hlutfalls af landsframleišslu sem önnur Noršurlönd leggja fram.




© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli