Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands


03. aprķl 2002
Įlit sendinefndar Alžjóšagjaldeyrissjóšsins

Sendinefnd Alžjóšagjaldeyrissjóšsins kynnti sér ķslensk efnahagsmįl į fundum meš fulltrśum stjórnvalda dagana 18.' 27. mars sl. Į loka­fundi nefndarinnar lagši formašur hennar fram įlit og nišurstöšur af višręšum hennar og athugunum hér į landi. Hlišstęšar višręšur fara fram įrlega viš nįnast öll ašildarrķki sjóšsins 182 aš tölu. Nišurstöšur sendinefndarinnar fylgja hér meš ķ lauslegri ķslenskri žżšingu. Enski textinn birtist į enska hluta heimasķšu bankans.

 Nįnari upplżsingar veitir Birgir Ķsl. Gunnarsson formašur banka­stjórnar Sešlabanka Ķslands ķ sķma 569-9600.

 

Frétt nr. 11/2002
3. aprķl 2002


Lausleg žżšing śr ensku

  

ALŽJÓŠAGJALDEYRISSJÓŠURINN

Įlit sendinefndar Alžjóšagjaldeyrissjóšsins ķ lok višręšna viš fulltrśa ķslenskra stjórnvalda

27. mars 2002

1.      Į sķšasta įratug var mjög eftirtektarveršur vöxtur ķ ķslenska hagkerfinu. Framleišsla jókst um 38% į įrabilinu frį 1992-2001 og landsframleišsla į mann (męlt meš tilliti til kaupgetu ' ppp) nįši 29.000 Bandarķkjadölum į įrinu 2001 sem er meš žvķ hęsta sem žekkist ķ OECD-rķkjunum. Žessa frammistöšu mį aš miklu leyti žakka stefnu stjórnvalda ķ eflingu markašsbśskapar, hagręšingu ķ opinberum rekstri, einkavęšingu og öšrum um­bótum sem hafa stušlaš aš auknu frumkvęši einstaklinga, fjįrfest­ingu og hagvexti. Góšur įrangur ķ aš vinna bug į veršbólgu į fyrri hluta sķšasta įratugar og hagstjórn sem mišaši aš stöšugleika og festu lögšu grunn aš hagvaxtarskeišinu. Mikilvęg ķ žvķ sambandi var sś framsżni stjórnvalda og stašfesta viš aš nį tökum į fjįr­mįlum hins opinbera og snśa fjįrlagahalla fyrri įra ķ afgang, lękkun į nettóskuldum rķkisins og greišslur til žess aš męta fram­tķšarskuldbindingum opinbera lķfeyriskerfisins.

2.      Hinn mikli vöxtur į seinni hluta sķšasta įratugar leiddi žó til ofženslu og innra sem ytra ójafnvęgis ķ hagkerfinu. Vöxturinn hófst meš mikilli fjįrfestingu sem leiddi til mikillar aukningar ķ einkaneyslu er knśin var įfram af hröšum vexti śtlįna. Aukning žjóšarśtgjalda langt umfram žjóšartekjur leiddi til aukins viš­skiptahalla sem nįši hįmarki į įrinu 2000 ķ 10% af landsfram­leišslu og aukinnar veršbólgu. Ennfremur skapaši mikil śtlįna­aukning bankanna, sem aš stórum hluta var fjįrmögnuš meš erlendum lįnum, aukna įhęttu og lakari rekstrarstöšu ķ banka­kerfinu.

3.      Žróun efnahagsmįla frį žvķ snemma įrs 2001 hefur einkennst af nokkrum įrangri ķ glķmu viš sum žessara vandamįla. Henni er žó ekki lokiš; veršbólga jókst, hśn er enn mikil og felur ķ sér ógn viš stöšugleika. Vęntingar efnahagslķfsins snerust viš, m.a. vegna samdrįttar ķ hagvexti erlendis. Innstreymi lįnsfjįr minnkaši og gengi krónunnar tók aš laga sig betur aš undirliggjandi efnahags­ašstęšum. Gengiš lękkaši hratt žar til sķšla įrs 2001 en hefur sķšan rétt nokkuš śr kśtnum. Ķ kjölfar gengislękkunarinnar er aš komast į betra jafnvęgi milli ytri og innri geira hagkerfisins. Hagvöxtur minnkaši śr 5½% į įrinu 2000 ķ 3% į įrinu 2001 sem er nęr raunhęfu langtķmahagvaxtarstigi. Ennfremur fęršist eftir­spurn hratt frį neyslu og annarri innlendri eftirspurn til nettó­śtflutnings sem lagši 6 prósentur til hagvaxtar 2001 bęši vegna mikils samdrįttar ķ innflutningi og drjśgs śtflutnings. Ķ kjölfariš minnkaši višskiptahallinn nišur ķ u.ž.b. 4½% af landsframleišslu. Samtķmis jókst 12 mįnaša veršbólga žó verulega og var yfir efri žolmörkum veršbólgumarkmišs Sešlabankans allt frį jśnķ 2001 og stóš ķ 8,7% ķ mars 2002. Meginorsakir veršbólgunnar eru verš­hękkanir ķ kjölfar gengislękkunarinnar. Aukna veršbólgu mį hins vegar einnig rekja til launahękkana sem hafa aš mešaltali veriš meiri en veršbólgan og til žensluįhrifa rķkissjóšs į įrinu 2001, aš mestu vegna hękkunar launa opinberra starfsmanna og annarra rekstrarśtgjalda umfram įętlanir.

4.      Nż žjóšhagsspį frį 19. mars bendir til aš enn hęgi į hagvexti į įrinu 2002 og aš verg landsframleišsla dragist saman um ½%. Landsframleišsla veršur žį nįlęgt eša rétt undir framleišslugetu. Gert er rįš fyrir aš ašlögun eftirspurnar og efnahagsstarfsemi al­mennt ķ įtt aš śtflutningsgreinunum haldi įfram žar sem heimili og fyrirtęki, sem nś eru mjög skuldsett, leitist viš aš laga stöšu sķna. Ętlaš er aš višskiptahallinn minnki ķ kjölfariš ķ 2% af lands­framleišslu. Įętluš aukning sparnašar og minnkun višskiptahalla eru forsendur sjįlfbęrs hagvaxtar til lengri tķma. Lķkurnar į žvķ aš sjįlfbęr hagvöxtur taki viš af nśverandi ašlögun rįšast af žvķ hvernig til tekst meš hagstjórnina.

5.      Sendinefndin styšur markmiš Sešlabankans um aš nį 12 mįnaša veršbólgu undir efri žolmörk veršbólgumarkmišsins, ž.e. undir 4%, ķ įrsbyrjun 2003 og nįlęgt 2½% markmišinu ķ lok žess įrs. Sendinefndin telur hins vegar hętt viš aš veršbólga verši ofan viš žennan feril. Tölfręšileg greining sögulegra gagna gefur til kynna aš marktękur hluti įhrifa gengislękkunar krónunnar eigi enn eftir aš koma fram og muni žrżsta į veršbólgu į nęstu mįnušum. Veršbólguspį Sešlabankans byggir į tiltölulega hóflegum for­sendum um launabreytingar. Žęr gętu oršiš meiri vegna mikils launaskrišs og žess ef veršlagsmarkmiš ašila vinnumarkašarins (6,3%) heldur ekki ķ maķ. Veršbólguvęntingar eru miklar, saman­ber nżlegar skošanakannanir; žęr gętu fest rętur og haft įhrif į kjaravišręšur og veršįkvaršanir. Veršbólguspį Sešla­bankans var ennfremur byggš į minni hagvexti į įrinu 2001 en nś er ętlaš. Aš lokum mį nefna aš vöxtur endurhverfra višskipta Sešlabankans og tilsvarandi vöxtur peningastęrša benda til offrambošs į lausafé sem gęti unniš gegn hjöšnun veršbólgu ķ įtt aš settu marki.

6.      Meš žetta ķ huga telur sendinefndin aš vaxtalękkunin hinn 26. mars hafi veriš misrįšin. Sendinefndin telur aš peningamįlaaš­hald sé ónógt og gęti stušlaš aš of miklu lausafé og meiri raun­verulegri og vęntri veršbólgu. Peningastefna sem byggir į verš­bólgumarkmiši felur ennfremur ķ sér aš įkvaršanir um vexti taki miš af aš samręmi sé į milli veršbólguspįr og yfirlżsts verš­bólgumarkmišs. Ķ žessu ljósi telur sendinefndin aš ekki sé sam­ręmi į milli vaxtalękkunarinnar og sķšustu opinberu veršbólgu­spįr Sešlabankans sem fól ķ sér aš veršbólga yrši 3% eftir tvö įr (½% yfir veršbólgumarkmišinu) og yfir efri žolmörkum ķ įr mišaš viš nśverandi og spįša veršbólgu.

7.      Litiš fram į veg hvetur sendinefndin stjórnvöld peningamįla til žess aš hika ekki viš aš hękka vexti sjįist žess merki aš verš­bólga sé ekki į undanhaldi eša ef veršbólga viršist ekki ętla aš nįst undir 4% žolmörkin snemma įrs 2003. Stjórnvöld ęttu aš vera į varšbergi gagnvart vķsbendingum um aukinn veršbólgu­žrżsting, svo sem frį samspili launa og veršlags, įframhaldandi offramboši į lausafé eša ef žrżstingur myndast į nż til lękkunar į gengi krónunnar. Allt žetta myndi kalla į vaxtahękkun. Sendi­nefndin leggur įherslu į aš višleitni Sešlabankans til aš verja gengi krónunnar meš inngripum į gjaldeyrismarkaši ķ staš vaxta­hękkunar vinnur gegn veršbólgumarkmišinu og aš inngripin eru gagnslķtil til lengri tķma litiš.

8.      Endurhverf višskipti Sešlabankans hafa aukist mjög og eru nś śti­standandi um žaš bil 90 milljaršar króna. Žau hafa ķ vaxandi męli komiš ķ staš venjubundinnar fjįrmögnunar banka og hefur nś­verandi umfang žeirra brenglaš starfsemi į peningamarkaši. Žau kunna einnig aš hvetja til aukinnar įhęttu og skammtķmastöšu­töku. Viš leggjum til endurskošun į endurhverfum višskiptum Sešlabankans til aš bęta stżringu bankans į lausafé. Višvarandi eftirspurn eftir lausafé sem ekki samrżmist veršbólgumarkmišinu bendir til aš stżrivextir séu of lįgir og aš žį ętti aš hękka.

9.      Hlśa veršur aš trśveršugleika veršbólgumarkmišsstefnunnar sem kynnt var ķ mars 2001 į upphafsskeiši hennar. Fyrst og fremst veršur žaš gert meš žvķ aš fylgja peningastefnu sem dregur hratt śr veršbólgu nišur ķ veršbólgumarkmišiš eins og gert er rįš fyrir ķ veršbólguspį Sešlabankans. Ķ žessu sambandi er mikilvęgt aš Sešlabankinn sé frjįls aš žvķ aš nżta nżfengiš sjįlfstęši ķ beitingu stjórntękja sinna til žess aš fylgja ašhaldssamri peningastefnu įn žrżstings frį öšrum stofnunum hins opinbera. Žvķ til višbótar myndi gagnsęi, fyrirsjįanleiki og trśveršugleiki peningamįla­stefnunnar eflast ef bankastjórn Sešlabankans héldi reglulega vaxtaįkvöršunarfundi og gęfi ķ kjölfar žeirra śt yfirlżsingu žar sem greint yrši ķtarlega frį forsendum įkvöršunar hennar. Slķkt fyrirkomulag tķškast ķ mörgum rķkjum sem fylgja veršbólgumark­miši.

10.  Žrįtt fyrir verulegan óróa į skuldabréfa- og gjaldeyrismarkaši var bankarekstur aršsamur og eiginfjįrstaša banka styrktist. Įriš 2001 jókst hagnašur višskiptabankanna, mešal annars vegna meiri vaxtamunar, hagręšingar og hagstęšra įhrifa veršbólgu į efna­hagsreikning banka. Hins vegar var afkoma sparisjóša lakari vegna meiri tapašra śtlįna og seinvirkari hagręšingarašgerša. Vanskil jukust umtalsvert įriš 2001 vegna įhrifa minnkandi eftir­spurnar į neyslu- og smįsölumarkaši og öšrum heimagreinum. Bankarnir brugšust viš meš žvķ aš leggja meira į afskriftareikning śtlįna en enn eru reglur um afskriftaframlög lakari en best gerist erlendis.

11.  Lķta žarf til żmissa įhęttužįtta sem varša fjįrmįlastöšugleika. Reiknaš er meš aš gęši lįnasafna versni enn į įrinu 2002 vegna minni efnahagsumsvifa. Naušsynlegt er aš fylgjast meš vešum og framlagi ķ varasjóši, sérstaklega vegna raunlękkunar fasteigna­veršs. Sé litiš śt fyrir bankakerfiš žį geta lįn lķfeyrissjóša į skuldabréfum myndaš lįnaįhęttu sem ekki er nęgilega fylgst meš. Lįn į skuldabréfum til tengdra fjįrmįlafyrirtękja eykur hagsmunatengsl og gęti valdiš freistnivanda sem kynni aš hindra markvissa innri įhęttustjórnun. Ef veršbólga og lękkun fasteigna­veršs fer saman um lengri tķma gęti įhętta Ķbśšalįnasjóšs og lķf­eyrissjóša vaxiš vegna žess aš greišslubyrši verštryggšra vešlįna og annarra skulda eykst.

12.  Stjórnvöld hafa nįš verulegum įrangri viš aš taka į veikleikum ķ reglum sem varša starfsemi og eftirlit į fjįrmįlamarkaši sem bent var į ķ svonefndri FSSA skżrslu (e. Financial Stability Assessment Report) įriš 2001. Fjįrmįlaeftirlitiš lagši sérstaka įherslu į aš bankar ykju eigiš fé sitt. Višleitni stjórnvalda hefur žegar skilaš betri rekstrar- og žjóšhagsvķsbendingum sem notašar eru til aš meta fjįrmįlastöšugleika og einnig bęttri stjórn fjįrmįlastofnana. Sendinefnd sjóšsins fagnar žvķ aš regluverk og eftirlit meš fjįr­mįlastofnunum hefur veriš eflt. Einnig fagnar sendinefndin frum­kvęši sem gętt hefur ķ starfi Fjįrmįlaeftirlitsins. Ķ framhaldi af žessu leggur nefndin til aš hert verši įkvęši um lįgmarksstašla fyrir įhęttuflokkun śtlįna, framlög ķ afskriftareikning og vešmat. Einnig er męlst til aš oftar verši framkvęmd athugun į stašnum hjį fjįrmįlastofnunum og fylgst verši nįiš meš ört vaxandi lįnum į skuldabréfum og į fjįrfestingarbankastarfsemi. Leggja ber įherslu į samžykkt og framkvęmd laga sem eru ķ undirbśningi. Gera mį rįš fyrir aš žau geri kleift aš hafa betra eftirlit meš inn­byršis tengdri fjįrmįlastarfsemi, opni fyrir eftirlit į samstęšu­grundvelli meš venslušum fyrirtękjum og leggi til reglur sem miša aš žvķ aš eiginfjįrreglur banka taki miš af įhęttu ķ starfsemi žeirra. Sendinefndin fagnar žeirri įkvöršun stjórnvalda aš fylgja eftir athugun sjóšsins į fjįrmįlastöšugleika frį įrinu 2001 meš framhaldsśttekt.

13.  Višleitni til aš styrkja rķkisfjįrmįlin hefur skilaš sterkri stöšu rķkissjóšs og sendinefndin telur žaš skynsamlegt langtķmamark­miš hjį stjórnvöldum aš stefna aš sveiflujöfnušum afgangi sem nemur aš mešaltali 1% af VLF. Žetta myndi stušla aš meiri žjóš­hagslegum sparnaši og tryggja hinu litla opna ķslenska hagkerfi naušsynlegt borš fyrir bįru gegn ytri įföllum. Halli į fjįrmįlum hins opinbera įriš 2002 er įętlašur um ½% af VLF sem er nokkru meira en hallinn įriš 2001. Samt stušla fjįrlög įrsins 2002 aš samdrętti ef leišrétt er fyrir hagsveiflunni. Sendinefndin er sam­mįla stjórnvöldum aš žetta sé naušsynlegt til aš bęta fyrir um­frameyšslu sķšustu įra. Einnig stušlar žetta aš styrkari ytri stöšu og leišréttingu ķ įtt aš markmišinu aš hallalausum rķkisfjįrmįlum. Samt sem įšur vęri žaš ęskilegra ķ ljósi žarfarinnar į aš efla hagvöxt og framleišni aš sparnašarašgeršir sneru aš rekstrar­gjöldum fremur en fjįrfestingu eins og nś er stefnt aš. Vöxtur rekstrargjalda į kostnaš fjįrfestingar er ekki sjįlfbęr stefna og gęti leitt til śtgjaldaženslu ķ framtķšinni. Ķ žessu sambandi hvetur sendinefndin stjórnvöld til aš auka aga ķ fjįrmįlum rķkissjóšs og bęta skipulagningu ķ fjįrlagagerš. Žaš er einnig įlit nefndarinnar aš ķ fjįrmįlum rķkissjóšs skuli horfa til lengri tķma og gera žau gagnsęrri meš žvķ aš taka upp įętlanir til nokkurra įra žar sem tekinn er upp įkvešinn śtgjaldarammi og markmiš um hagsveiflu­leišréttan rekstrarafgang. Jafnframt aš auka umfang fjįrlagaum­sżslu og skżrslugeršar žannig aš hśn taki til allra opinberra ašila samkvęmt skilgreiningu į grundvelli žjóšhagsreikninga.

14.  Umfangsmiklar skipulagsumbętur stjórnvalda ķ žvķ skyni aš auka skilvirkni og vaxtarmöguleika hagkerfisins eru lofsveršar. Skatta­breytingar sem tóku gildi įriš 2002 endurbęta skattheimtu af tekjum, einkum vegna sparnašar og fjįrfestingar, og fęra ķslenska skattaumhverfiš nęr žvķ sem gerist į alžjóšavettvangi. Sendi­nefndin fagnar įkvöršuninni um veišigjald sem er ętlaš aš nį til žeirrar rentu sem lykilaušlind žjóšarinnar gefur af sér. Sendi­nefndin lķtur einnig til žeirrar ętlunar aš halda įfram aš lękka skuldir hins opinbera meš einkavęšingu margra rķkisfyrirtękja sem var frestaš įriš 2001 vegna markašsašstęšna. Ķ žessu sam­hengi hvetur sendinefndin stjórnvöld til aš huga aš žvķ aš auka hlutverk einkarekstrar ķ žjónustugreinum sem nś eru reknar af hinu opinbera svo sem į sviši heilsugęslu og menntunar. Skref ķ žessa įtt gętu bętt žjónustuna og létt į śtgjaldabyrši hins opin­bera. Sendinefndin leggur einnig til aš hugaš verši aš ašgeršum til aš auka frjįlsręši į vinnumarkaši svo sem aš leyfa meiri breytileika ķ launahękkunum til aš endurspegla betur framleišni­mismun į milli atvinnugreina og fyrirtękja. Žaš myndi stušla aš tilfęrslu og hagkvęmri nżtingu vinnuafls og framleišslutękja.




© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli