Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands

Tęki og mišlun peningastefnunnar

Mišlun peningastefnunnar
Sešlabankinn framkvęmir peningastefnuna einkum meš žvķ aš stżra vöxtum į peningamarkaši, fyrst og fremst ķ gegnum įvöxtun ķ višskiptum sķnum viš lįnastofnanir. Viš framkvęmd peningastefnunnar žarf hann aš leggja mat į hver įhrif ašgerša hans verša į hagkerfiš og hversu langan tķma hann telur aš taki fyrir įhrif žeirra aš koma fram. Žetta į ekki sķst viš eftir aš bankinn tók upp formlegt veršbólgumarkmiš sem gerir aukna kröfu um framsżni įkvaršana ķ peningamįlum. Žar sem Sešlabankinn hefur einkarétt į śtgįfu peninga ķ hagkerfinu, ž.e.a.s. svokallašs grunnfjįr sem samanstendur af sešlum og mynt ķ umferš og innstęšum fjįrmįlastofnana ķ Sešlabankanum, getur hann haft vķštęk įhrif į vaxtamyndun į fjįrmįlamörkušum og ķ žjóšarbśskapnum öllum meš žvķ aš breyta vaxtakjörum į skammtķmafjįrmagni sem fjįrmįlastofnanir geta fengiš lįnaš hjį honum.

Vextir
Sešlabankinn lįnar lįnastofnunum einungis til skamms tķma (sjį sķšar). Vextir Sešlabankans į žessum lįnum hafa žvķ greišust įhrif į ašra skammtķmavexti į peningamarkaši. Meš veršmyndun į fjįrmįlamarkaši mišlast įhrifin sķšan um allt vaxtarófiš, ž.e.a.s. vexti veršbréfa og lįna til misjafnlega langs tķma. Ķ gegnum žessi vaxtaįhrif hefur peningastefnan įhrif į sparnašar- og śtgjaldaįkvaršanir einstaklinga og fyrirtękja. Rétt er aš hafa ķ huga aš vextir eru ķ raun verš peninga. Žegar einstaklingar og fyrirtęki taka įkvöršun um hvort eša hve miklu žeir vilja verja til sparnašar eša neyslu og fjįrfestingar į hverjum tķma bera žeir saman žį umbun, ž.e.a.s. vexti, sem žeir fį fyrir aš fresta śtgjöldum og žęr nytjar sem žeir hafa af neyslu strax. Vaxtastigiš hefur žvķ įhrif į eftirspurn, bęši neyslu einstaklinga og hins opinbera og fjįrmunamyndun, sem aš lokum hefur įhrif į veršlag.

Hękkun stżrivaxta Sešlabankans veldur undir ešlilegum kringumstęšum hękkun vaxta į sparnaši og śtistandandi skammtķmaskuldum sem og langtķmaskuldum meš breytilegum vöxtum. Viš žaš dragast žęr tekjur saman sem heimili og fyrirtęki meš śtistandandi hreinar skuldir hafa til rįšstöfunar eftir greišslu vaxta. Žau geta žvķ ekki haldiš uppi sömu śtgjöldum til neyslu og fjįrfestingar og įšur nema meš žvķ aš stofna til meiri skulda eša ganga į sparnaš, sem ķ bįšum tilvikum er oršiš dżrara en įšur. Meš sama hętti hefur peningastefnan įhrif į kostnaš fyrirtękja og heimila af fjįrmögnun nżrra framkvęmda. Aš öšru óbreyttu draga hęrri vextir žvķ śr śtgjöldum einstaklinga og fyrirtękja til neyslu og fjįrfestingar.

Įhrif į lįnakerfiš
Mikilvęgur hluti mišlunarferlis peningastefnunnar į sér staš ķ gegnum lįnakerfiš. Hversu hagstęša vexti lįnastofnanir geta bošiš einstaklingum og fyrirtękjum ręšst aš nokkru leyti af vöxtum sem žęr žurfa aš greiša af žvķ fé sem žęr fį lįnaš ķ Sešlabankanum. Auk žess sem hęrri śtlįnavextir draga aš öšru óbreyttu śr lįnsfjįreftirspurn, geta žeir einnig dregiš śr framboši lįnsfjįr. Žaš getur t.d. gerst sökum aukinnar śtlįnaįhęttu. Įstęša žess er aš aušur einstaklinga minnkar (sjį sķšar), markašsvirši fyrirtękja lękkar og sjóšsstreymi versnar. Ķ versta tilviki getur afleišingin oršiš gjaldžrot fyrirtękja og töpuš śtlįn.

Įhrif į gengiš
Mikilvęg mišlunarleiš peningastefnunnar er ķ gegnum įhrif hennar į gengi krónunnar. Ef vextir į innlendum veršbréfum eru hęrri en į sambęrilegum erlendum veršbréfum felur žaš ķ sér aš įbatasamt er aš eiga innlend veršbréf aš žvķ gefnu aš gengi krónunnar haldist stöšugt. Meš žvķ aš auka muninn į milli innlendra vaxta og erlendra getur Sešlabankinn żtt undir innstreymi fjįrmagns eša dregiš śr śtstreymi, ž.e.a.s. aukiš eftirspurn eftir krónum. Viš venjulegar ašstęšur stušlar vaxtahękkun žvķ aš hękkun gengis krónunnar (eša minni lękkun en ella), sem stušlar aš lęgra innflutningsverši sem hefur bein įhrif aš öšru óbreyttu til lękkunar veršbólgu. Žar sem breytingar į gengi krónunnar breyta hlutfallslegu veršlagi innlendrar og erlendrar vöru og žjónustu og žar meš samkeppnisstöšu innlendra fyrirtękja gagnvart erlendum keppinautum hafa žęr įhrif į utanrķkisvišskipti og innlenda eftirspurn. Viš hękkun gengis krónunnar verša erlendar vörur hlutfallslega ódżrari en įšur sem beinir eftirspurninni śt śr hagkerfinu aš öšru óbreyttu. Eftirspurn eftir innlendri framleišslu dregst žvķ saman sem einnig ętti aš leiša til minnkandi veršbólgu aš öšru óbreyttu.

Įhrif į eignaverš
Vextir Sešlabankans geta einnig haft įhrif į eignaverš, t.d. verš hlutabréfa og fasteigna, og žar meš aušsmyndun heimila og fyrirtękja. Hęrri vextir ęttu aš öšru óbreyttu yfirleitt aš leiša til lękkunar į verši hlutabréfa: ķ fyrsta lagi vegna žess aš verš žeirra er afvaxtaš meš hęrri vöxtum en įšur, ķ öšru lagi vegna žess aš eftirspurn eftir skuldabréfum eykst į kostnaš hlutabréfa žegar vextir žeirra hękka og ķ žrišja lagi vegna žess aš hęrri vextir kunna aš auka fjįrmagnskostnaš fyrirtękja og draga śr hagnaši žeirra, sem er forsenda žess aš žau geti greitt śt arš til hluthafa. Aš sama skapi eykst fjįrmögnunarkostnašur hśsnęšis sem dregur śr hśsnęšiseftirspurn. Minni eftirspurn ętti aš öšru óbreyttu aš draga śr veršhękkun, eša jafnvel valda veršlękkun į hśsnęšisverši. Lękkandi hlutabréfa- og hśsnęšisverš dregur śr auši einstaklinga sem dregur śr lįntökuvilja og -getu žeirra og žar meš śr śtgjaldavilja og -getu žeirra. Lękkun hlutabréfaveršs dregur einnig śr markašsvirši fyrirtękja sem gerir žaš aš verkum aš hlutfallslega óhagstęšara veršur fyrir žau aš gefa śt nżtt hlutafé til žess aš fjįrmagna nżjar framkvęmdir.

Vęntingar
Aš lokum hefur peningastefnan įhrif į vęntingar almennings um framtķšaržróun t.d. hagvaxtar og veršbólgu og óvissu tengda žessum vęntingum. Slķkar breytingar į vęntingum hafa įhrif į hegšun ašila į fjįrmįlamarkaši og annarra ķ hagkerfinu, ž.m.t. vęntingar einstaklinga um atvinnuhorfur og vęntingar fyrirtękja um framtķšarsölu og -hagnaš. Vaxtahękkun Sešlabankans mį tślka sem svo aš bankinn telji naušsynlegt aš hęgja į hagkerfinu til aš nį veršbólgumarkmiši bankans. Horfur um hagvöxt hafi žvķ versnaš ķ kjölfar vaxtahękkunarinnar en lķkur į stöšugleika veršlags batnaš. Ef ašgeršin er trśveršug ętti hśn aš draga śr veršbólguvęntingum og styšja viš ašgeršir bankans ķ žvķ skyni aš halda veršlagi stöšugu.

Mišlunarferli peningastefnunnar (PowerPoint-mynd).

Alžjóšlegar rannsóknir gefa til kynna aš įhrifa ašgerša ķ peningamįlum gęti aš jafnaši fyrst ķ innlendri eftirspurn eftir u.ž.b. hįlft įr og aš meginžungi įhrifanna sé kominn fram eftir um eitt įr. Fyrstu įhrifa į innlenda veršbólgu gętir aš jafnaši eftir u.ž.b. įr, en meginhluti įhrifanna komi fram u.ž.b. 1½-2 įrum eftir vaxtahękkun sešlabanka. Mišlunarferliš viršist ķ meginatrišum vera meš sama hętti hér į landi.*

Vert er aš undirstrika aš mišlunarferli peningastefnunnar kann aš vera breytilegt og aš töluverš óvissa rķkir um žaš, bęši styrk endanlegra įhrifa og žį töf sem er į milli breytinga į vöxtum sešlabanka og įhrifa žeirra į žjóšarbśskapinn. Lķklegt er aš virkni peningastefnunnar rįšist aš verulegu leyti af įhrifum hennar į vęntingar almennings og žvķ trausti sem hśn nżtur. Žvķ er brżnt aš efla slķkt traust meš žvķ aš framkvęma peningastefnuna į gegnsęjan og trśveršugan hįtt.

Tęki peningastefnunnar
Helsta stjórntęki Sešlabankans eru vextir, ž.e. stżrivextir, į sérstökum lįnum gegn veši til lįnastofnana. Lįn gegn veši ( įšur kallaš endurhverf kaup - vķša kallaš REPO - dregiš af enska heitinu „repurchase agreement“) eru įkvešin tegund af lįni gegn tryggingu ķ veršbréfum. Žetta form višskipta er vķša notaš ķ lįnafyrirgreišslu sešlabanka viš banka og fjįrmįlastofnanir. Lįn Sešlabanka Ķslands gegn veši viš lįnastofnanir eru nś til 7 daga ķ senn. Sešlabankinn lįnar žį fé gegn veši ķ veršbréfum og gengur lįniš til baka aš 7 dögum lišnum. Hvati višskiptanna er aš lįnastofnanir žurfa stundum laust fé ķ takmarkašan tķma og geta fengiš žaš frį Sešlabankanum gegn veši ķ veršbréfum. Lįnastofnanir geta žannig tryggt lausafjįrstöšu sķna, en um leiš hefur Sešlabankinn įhrif į vaxtastigiš ķ landinu meš žvķ aš įkveša vextina ķ žessum višskiptum, žvķ aš lįnastofnanirnar žurfa aš fį jafnhįa eša hęrri vexti af fjįrmagninu (meš žvķ aš lįna féš įfram til višskiptavina) til aš tapa ekki į višskiptunum viš Sešlabankann. Lįnastofnanir žurfa aš leggja fram hęf veršbréf, ž.e.a.s. rķkistryggš bréf meš virkri višskiptavakt ķ Kauphöll Ķslands. Uppbošin geta veriš żmist fastveršsuppboš eša uppboš žar sem heildarfjįrhęš frambošinna samninga er tilkynnt. Fastveršsuppboš hafa veriš reglan til žessa.

Ašrar markašsašgeršir
Sešlbankinn getur aš eigin frumkvęši įtt višskipti į veršbréfamarkaši. Žessi višskipti takmarkast viš rķkistryggš veršbréf og eru afar fįtķš. Einnig getur bankinn aš eigin frumkvęši beitt svoköllušum inngripum į gjaldeyrismarkaši, ž.e.a.s. kaupum eša sölu į gjaldeyri. Slķk inngrip eru fįtķšari eftir aš markmišum peningastefnunnar var breytt. Sešlabankinn stundar inngrip telji hann žaš žjóna veršbólgumarkmiši sķnu, eša ef hann telur aš miklar gengissveiflur geti ógnaš stöšugleika fjįrmįlakerfisins.

Innstęšubréf til 7 daga eru bošin upp vikulega. Hlutverk žeirra er aš mynda mótvęgi viš tķmabundna lausafjįrgnótt. Uppbošsašferš er svokölluš „hollensk ašferš“ (sbr. reglur um višskipti viš bindiskyldar lįnastofnanir).

Auk markašsašgerša bżšur Sešlabankinn lįnastofnunum nokkur föst višskiptaform, ž.e.a.s. inn- eša śtlįnsform sem lįnastofnanir geta notaš aš eigin gešžótta innan vissra marka. Žessi višskiptaform draga śr óhóflegum sveiflum ķ daglįnavöxtum į millibankamarkaši. **

Föst višskiptaform
Višskiptareikningar geyma fé lįnastofnana sem órįšstafaš er. Žeir eru uppgjörsreikningar vegna greišslujöfnunar milli innlįnsstofnana og millibankavišskipta, žar į mešal višskipta viš Sešlabankann. Vextir žessara reikninga mynda gólf undir daglįnavexti į millibankamarkaši.

Innstęšubréf eru veitt til 90 daga, aš ósk lįnastofnana. Žau eru ekki skrįš į veršbréfamarkaši en hafa žó veriš hęf sem veš ķ lįnum gegn vešum.

Bindiskylda er lögš į lįnastofnanir er ekki eru hįšar fjįrlögum ķ rekstri sķnum. Hśn mišast viš bindigrunn sem er innstęšur, śtgefin skuldabréf og peningamarkašsbréf. Bindihlutfall er 2% fyrir žann hluta bindigrunns sem bundinn er til tveggja įra eša skemur. Binditķmabil telst frį 21. degi hvers mįnašar til 20. dags nęsta mįnašar og skal innstęša į bindireikningi nį tilskildu hlutfalli af mešaltali tveggja sķšustu binditķmabila.

Daglįn eru veitt aš ósk lįnastofnana og tryggš meš sömu veršbréfum og hęf eru ķ endurhverfum višskiptum. Vextir daglįna mynda žak yfir daglįnavexti į millibankamarkaši.

* Ķtarlega umfjöllun um mišlunarferli peningastefnunnar er aš finna ķ grein Žórarins G. Péturssonar, „Mišlunarferli peningastefnunnar“, ķ Peningamįlum, 2001/4.
** Lżsingu į stjórntękjum peningastefnunnar og markašsašgeršum Sešlabankans er aš finna ķ grein Yngva Arnar Kristinssonar ķ Peningamįlum, 2000/4, bls. 37-44.

VeršbólgaMeira »

Vķsitala neysluveršs, 12 mįnaša breyting. Sķšasta gildi: 3,3%
Veršbólgumarkmiš er 2,5%

Vextir SešlabankansMeira »
Vextir Sešlabankans
Daglįn 6,25%
Vešlįn 5,25%
Višskiptareikningar innlįnsstofnana 4,25%
Gengi gjaldmišlaMeira »
Gjaldmišill 14.12.2018 Br. *
USDBandarķkjadalur 124,28 0,85%
GBPSterlingspund 156,45 0,32%
Kanadadalur 92,84 0,62%
DKKDönsk króna 18,81 0,13%
Norsk króna 14,42 0,04%
Sęnsk króna 13,66 0,48%
Svissneskur franki 124,72 0,39%
Japanskt jen 1,09 0,80%
EUREvra 140,40 0,14%
* Breyting frį sķšustu skrįningu
GengisvķsitölurMeira »
Gengisvķsitölur 14.12.2018 Br. *
Višskiptavog žröng** 184,37 0,34%
* Breyting frį sķšustu skrįningu
** Vķsitalan hefur veriš endurreiknuš žannig aš 2. janśar 2009 taki hśn sama gildi og vķsitala gengisskrįningar sem Sešlabankinn hefur hętt aš reikna.
Ašrir vextirMeira »
Ašrir vextir
Drįttarvextir frį 1.12.2018 12,25%
14.12.18 REIBID REIBOR
O/N 3,975% 4,225%
S/W 4,150% 4,400%
1 M 4,350% 4,600%
3 M 4,425% 4,925%
1 Y 4,700% 5,200%


© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa

Leturstęršir

Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli