Mynd af Sešlabanka Ķslands
Sešlabanki Ķslands

Helstu greišslumišlar ķ notkun į Ķslandi

Kaupendur geta vališ um aš greiša fyrir vörur og žjónustu į mismunandi mįta. Hér aš nešan er stuttlega gerš grein fyrir helstu greišslumišlum sem eru ķ notkun į Ķslandi.

Žróunin sķšustu įrin

Algengt er aš greišslukort og rafręnir greišslumišlar séu notašir ķ višskiptum į Ķslandi og alžjóšleg greišslukort, s.s. Visa og Mastercard hafa veriš mjög śtbreidd. Į undanförnum įrum hefur notkun heimabanka aukist en samkvęmt gögnum frį Samtökum fjįrmįlafyrirtękja töldust įriš 2007 317,004 notendur vera virkir notendur heimabanka. Fram hafa komiš nżir rafręnir greišslumįtar s.s. rafręnar millifęrslur, beingreišslur og bošgreišslur. Žessir nżju rafręnu greišslumįtar hafa vaxiš mikiš į undanförnum įrum og notkun žeirra er oršin almenn.

Eins og myndirnar hér aš nešan sżna hefur nokkuš dregiš śr veltuaukningu hjį greišslukortum og undanfarin misseri hefur veriš um aš ręša samdrįttur aš raunvirši, sé tekiš miš af veršbólgu.

Sešlar og mynt ķ umferš utan Sešlabanka og innlįnsstofnana hafa aukist aš krónutölu į undanförnum įrum. Sé aukningin į sešlum og mynt ķ umferš hins vegar skošuš m.t.t. vergrar landsframleišslu žį hefur vöxtur ķ vergri landsframleišslu veriš meiri en aukin umferš į sešlum og mynt. Įriš 1961 var hlutfall sešla og mynta ķ umferš m.t.t. vergrar landsframleišslu tęplega 5% en undanfarin įr hefur hlutfalliš veriš nįlęgt 1%. Įriš 2008 jukust sešlar og mynt ķ umferš og var hlutfalliš oršiš 1,4% ķ įrslok 2008. Žrįtt fyrir aukninguna įriš 2008 žį er hlutfalliš enn lęgra en hjį flestum nįgrannalöndum okkar, žar sem žaš er gjarnan į bilinu 2-10%.

                 

Įriš 2008 varš vart aukins samdrįttar ķ greišslukortaveltu žegar lķša tók į įriš 2008 samfara mikilli aukningu į sešlum og mynt ķ umferš. Samdrįtturinn ķ kortanotkun er talsveršur sé tekiš tillit til veršbólgu og gera mį rįš fyrir aš žar gęti įhrifa frį kreppunni. Nįnar veršur fjallaš um žróunina frį įrinu 2007 hér aš nešan. 

Umfang helstu greišslumišla frį įrinu 2007

Velta hjį debetkortum, kreditkortum og tékkum
Samanlögš įrsvelta ķ debet- og kreditkortum óx aš krónutölu lķtilshįttar į milli įra 2007 og 2008. Hśn óx śr 715 ma.kr. įriš 2007 ķ 721 ma.kr. įriš 2008. Aukninguna mį rekja til 10% veltuaukningar meš kreditkort žar sem įrsvelta meš debetkort drógst saman um 5,4% įriš 2008.

Ofangreind aukning ķ kortaveltu įriš 2008 viršist fyrst og fremst til komin į fyrri hluta įrs 2008. Bera fór į samdrętti ķ kortaveltu žegar lķša tók į įriš, meš undantekningum žó. Ķ október 2008 ķ kjölfar falls bankanna jókst debetkortavelta skyndilega. Žį varš vart aukinna śttekta af bankareikningum samfara aukinni eftirspurn almennings eftir sešlum sem rakin er til bankaįfallsins. Gera mį rįš fyrir aš samdrįttur ķ debetkortaveltu įriš 2008 hefši oršiš meiri ef ekki hefši komiš til aukin velta debetkorta ķ bönkum ķ október. Mį įętla aš samdrįtturinn hefši numiš 8% ķ staš 5,4% hefši ekki komiš til žessi aukna velta debetkorta ķ bönkum ķ október sem nam rśmlega 43 ma.kr.

Sé neysluhegšun landsmanna skošuš į mįnašargrunni žį kemur fram aš kortavelta ķ maķ 2009 drógst saman um 11% frį žvķ sem veriš hafši ķ maķmįnuši 2008. Žessi samdrįttur ķ kortaveltu er enn meiri sé tekiš er miš af veršbólgu undirliggjandi tķmabils. Samdrįttur ķ raunvirši kortaveltu undanfarna mįnuši gefur vķsbendingu um minnkandi eftirspurn eftir vörum og žjónustu ķ kjölfar įfallsins haustiš 2008. En einnig ber aš hafa ķ huga aš sešlar og mynt ķ umferš jókst į tķmabilinu og notkun annarra rafręnna greišslumišla er oršin almenn.

Tékkavelta dróst saman um 22,3% į milli įra 2007-2008 og um 22,7% frį 2006 - 2007. Tékkaveltan nam 126 ma.kr. įriš 2008.

Fęrslufjöldi ķ debetkortum, kreditkortum og tékkum
Kortafęrslum fękkaši lķtillega į milli įra 2007 - 2008. Debetkortafęrslum fękkaši um 3% (1,6 milljónir fęrslna) en kreditkortafęrslum fjölgaši um 2% (tępa 1 milljón fęrslna). Tékkafęrslum fękkaši hins vegar um 29% frį įrinu 2007-2008 og um 30,2% frį įrinu 2006-2007.

Sešlar og mynt
Sešlar og mynt ķ umferš utan Sešlabankans jukust um 1,2 ma.kr. įriš 2007 og nįmu um 15,7 ma.kr. ķ įrslok 2007. Aukningin varš enn meiri įriš 2008 og nįši hįmarki ķ október 2008, ķ kjölfar bankaįfallsins, žegar hśn nam tępum 27 ma.kr. Sešlar og mynt ķ umferš utan SĶ tóku aš dragast saman ķ nż ķ nóvember og nįmu ķ lok maķ 2009 tęplega 23,2 ma.kr. Nįnari umfjöllun um sešla og mynt ķ umferš mį finna į heimasķšu SĶ sem fjallar um skiptingu sešla og myntar ķ umferš eftir stęršum ķ maķ 2009. 

Myndirnar ķ hęgri spalta sżna sešla og mynt ķ umferš utan SĶ og žróun ķveltu og fęrslufjölda debetkorta, kreditkorta og tékka, frį maķ 2008 - maķ 2009.

 

 

 

Millifęrslur og beingreišslur
Rafręn greišslumišlun hefur vaxiš,s.s. rafręnar millifęrslur og beingreišslur. Žessi žróun skżrist fyrst og fremst af aukinni netbankanotkun, rafręnum greišslum į netinu og aukinni śtbreišslu į beingreišslužjónustu bankanna. Sešlabanki Ķslands er meš ķ undirbśningi söfnun veltuupplżsinga hjį žessum greišslumišlum.

Frekari upplżsingar um greišslumišlun
Velta og fęrslufjöldi żmissa greišslumišla er Excel skjal sem sżnir veltu og fęrslufjölda debetkorta, kreditkorta og tékka aftur til įrsins 2001 og yfirlit yfir żmsar hagtölur og greišslumišlun SĶ. Meira.

Įgrip af sögu greišslumišlunar

Saga greišslumišlunar spannar margar aldir. Lengst af var žróun į sviši greišslumišlunar fremur hęg en undanfarin įr hafa įtt sér staš stórstķgar framfarir, sem aš miklu leyti mį rekja til framfara į sviši samskipta- og tölvutękni. Ef stiklaš er į stóru ķ sögu greišslumišlunar mį segja aš frumstęš greišslumišlun hafi byggst į vöruskiptum (e. Barter). Ķ upphafi var almennt greitt fyrir vörur og žjónustu į žann mįta aš menn skiptu einni vöru fyrir ašra. Nęsta skeiš ķ sögu greišslumišlunar byggšist į žvķ aš nota ešalmįlma eins og gull og kopar og fyrir rśmlega 2600 įrum hófu Grikkir fyrstir Evrópubśa aš nota peninga. Tališ er aš Kķnverjar hafi nęstum 1000 įrum fyrr veriš farnir aš nota peninga ķ višskiptum. Žessi žróun gerši öll višskipti óbundnari og žvķ jókst notkun ešalmįlma og sķšar peninga jafnt og žétt nęstu aldirnar. Notkun peninga ķ staš ešalmįlma gaf įkvešiš hagręši žar sem višskiptaašilar losnušu viš aš vigta og bera meš sér žunga mįlma. Veršmęti peninganna var žó jafnan beintengt veršmęti gulls og silfurs. Gefnir voru śt margir ólķkir gjaldmišlar, sem notašir voru innan įkvešinna svęša.  Žetta hafši ķ för meš sér aš strax į mišöldum uršu til stofnanir, eins konar milligönguašilar (e. Exchange center) sem sįu um aš skipta gjaldmišlum, en sķšar įtti gjaldmišlunum eftir aš fękka. Undanfarin įr hefur žróun į sviši greišslumišlunar aš miklu leyti grundvallast į umbyltingu į sviši tölvutękni. Žrįtt fyrir umbęturnar sem hér hefur veriš lżst hafa sumar ašferšir greišslumišlunar nįš aš lifa meš nżrri og fullkomnari ašferšum. Sem dęmi mį nefna aš ekki hillir undir aš elsta ašferšin, vöruskiptin, lķši undir lok. Višskipti į žessum grunni eiga sér ennžį staš vķša ķ žróunarlöndum og ķ żmsum afkimum vestręns samfélags.

Sešlabanki Ķslands hefur einkarétt į aš gefa śt sešla og mynt į Ķslandi. Žegar Sešlabankinn var stofnašur įriš 1961 hlaut hann einkarétt į žvķ aš gefa śt sešla og įriš 1967 hlaut hann einkarétt į śtgįfu myntar. Saga sešla- og myntśtgįfu į Ķslandi er žó mun lengri. Į Ķslandi er gildandi lögeyrir fjórar sešlafjįrhęšir og fimm myntfjįrhęšir. Sešlarnir eru aš fjįrhęš 5000, 2000, 1000 og 500 krónur og myntin aš fjįrhęš 100, 50, 10, 5 og 1 króna.

Opinber gjaldmišill į Ķslandi į sér meira en tveggja alda sögu og mį finna įgrip af žeirri sögu į heimasķšu Sešlabanka Ķslands undir sešlar og mynt, ķ smįritinu Opinber gjaldmišill į Ķslandi- 2. śtg. frį október 2002, eša į yfirlitssżningu ķ anddyrinu aš Kalkofnsvegi 1. Ašgangur er ókeypis og öllum opinn (virka daga kl. 13:30 - 15:30).

 



© 2005 Sešlabanki Ķslands - Öll réttindi įskilin
Póstfang: Kalkofnsvegi 1, 150 Reykjavik - Netfang: sedlabanki@sedlabanki.is
Sķmi: 569 9600 - Bréfasķmi: 569 9605

Prentvęn śtgįfa
Byggir į LiSA vefumsjónarkerfi frį Eskli